Tvari architektūra: plytelių gamybai mokslininkus įkvėpė dramblio oda

Mokslininkai sukūrė novatorišką statybinę medžiagą, kuri yra įkvėpta dramblio odos – joje esančių šilumą reguliuojančių savybių.

Netradicinis įkvėpimo šaltinis

Singapūro Nanyang technologijų universiteto mokslininkai kartu su biomimikos dizaino įmone, sukūrė „grybelines plyteles“, kurios imituoja dramblio odoje esančias šilumos reguliavimo savybes. Jos pagamintos iš grybienos ir organinių atliekų (mikorizės, kurią sudaro grybų šaknynas, bambuko drožlės, avižos, vanduo), todėl siūlo tvarų ir energiją taupantį požiūrį į architektūrinius sprendimus.

Tiesa, tai ne tik inovatyvu dizaino prasme, tačiau bene pagrindinis išskirtinumus ir modernumas yra tame, jog tokia statybinė medžiaga yra ekologiška pastatų vėsinimo galimybė.

Taip pat išskirtinės yra ne tik medžiagos savybės, bet ir plytelių tekstūra. Drambliai, neturi prakaito liaukų, todėl naudoja sudėtingas savo odos raukšles ir plyšius šilumai išsklaidyti. Ši tekstūra sulaiko vandenį, kuris vėliau garuoja ir suteikia aušinimo efektą.

Todėl tyrėjai sukūrė nelygias plyteles su nevientisu paviršiumi, naudodami kompiuterinius modelius ir su jais optimizuodami šilumos reguliavimą.

Mechanikos ir oro erdvės inžinerijos docentė Hortense LE Ferrand teigia, kad šis proveržis svarbus tvarios statybos koncepcijoje:

„Izoliacijos medžiagos vis dažniau integruojamos į pastatų sienas siekiant pagerinti energijos efektyvumą, tačiau jos daugiausia yra sintetinės ir turi aplinkosaugos pasekmių viso gyvenimo ciklo metu. Mikorizės kompozitas yra biologiškai suyranti medžiaga, kuri yra labai porėta, todėl puikiai tinka izoliacijai. Iš tikrųjų jos šiluminė laidumo savybė yra panaši į arba net geresnė nei kai kurių kitų sintetinių izoliacinių medžiagų, naudojamų pastatuose šiandien.“

Tyrimai patvirtino efektyvumą

Laboratoriniais eksperimentais ir tyrimo metu patvirtinta, kad šios statybinės medžiagos yra veiksmingos. Tekstūruotos plytelės vėsina 25 % efektyviau nei visiškai plokščios, o jų šildymo greitis buvo 2 % mažesnis, o poveikis vėsinant lietaus sąlygomis buvo 70 % geresnis.

Organinių medžiagų pagrindu sukurtos plytelės siūlo tvaresnę alternatyvą tradiciniams energiją naudojantiems statybinių medžiagų sprendimams, galintiems reikšmingai sumažinti energijos suvartojimą su oro kondicionieriais, o tai ypatingai palanku karšto klimato regionams.

Netradicinių medžiagų pasitelkimas beieškant tvaresnių ir inovatyvių sprendimo būdų šioje pramonės srityje nėra naujiena. Islandijoje gyvenanti architektė sukūrė projekto prototipą, kuriame ugnikalnio lava galėtų būti naudojama miestų statyboje.

Viršelio nuotr. iš „NTUsg“ „YouTube“ kanalo.