Atliktas tyrimas parodė, kad skaitytojai neskiria garsių poetų eilėraščių nuo tų, kuriuos parašė jų stilių mėgdžiojantis dirbtinis intelektas. Taip pat nustatyta, kad tyrimo dalyviams labiau patiko dirbtinio intelekto poezija nei žmonių poetų eilėraščiai.
Kaip vyko tyrimas?
Tyrėjai mano, kad skaitytojai painioja žmonių parašytų eilėraščių sudėtingumą su dirbtinio intelekto sukurtu nenuoseklumu ir nepakankamai įvertina tai, kad dirbtinis intelektas gali būti panašus į žmogų.
Tyrėjai naudojo po penkis dešimties anglų kalba rašiusių poetų eilėraščius, apimančius beveik 700 metų literatūros anglų kalba laikotarpį.
Tarp rašytojų buvo Džefris Čoseris, Viljamas Šekspyras, Samuelis Butleris, lordas Baironas, Voltas Vitmenas, Emili Dikinson, T. S. Eliotas, Alenas Ginsbergas, Silvija Plat ir vienintelė sąraše esanti gyva poetė Dorotėja Laski.
Tyrimui vadovavo Pitsburgo universiteto doktorantas Brianas Porteris, kuris nurodė „OpenAI“ didelės kalbos modeliui „ChatGPT 3.5“ sukurti penkis eilėraščius kiekvieno poeto stiliumi.
Žmogaus vertinimas neturėjo įtakos rezultatui; tyrėjai atrinko pirmuosius penkis sugeneruotus eilėraščius.
Porteris ir jo kolegos atliko du eksperimentus naudodami teksto dalį. Pirmajame 1634 dalyviai atsitiktine tvarka buvo priskirti vienam iš dešimties poetų.
Tada jų buvo paprašyta atsitiktine tvarka perskaityti dešimt eilėraščių – penkis dirbtinio intelekto ir penkis žmogaus poeto eilėraščius. Jų buvo klausiama, ar jie mano, kad eilėraštį parašė dirbtinis intelektas, ar žmogus.
Tiriamieji dažniau teigė, kad dirbtinio intelekto sukurtą eilėraštį parašė žmogus, o visi eilėraščiai, kuriuos jie manė, jog parašė dirbtinis intelektas, buvo parašyti žmogaus.
Antrojo eksperimento metu beveik 700 tiriamųjų vertino eilėraščius pagal 14 savybių, įskaitant kokybę, grožį, emocijas, ritmą ir originalumą.
Tyrėjai atsitiktine tvarka suskirstė tiriamuosius į tris grupes, vienai iš jų pasakydami, kad eilėraščius parašė žmogus, o kitai – kad eilėraščius sukūrė dirbtinis intelektas. Paskutinei grupei nebuvo pateikta jokios informacijos apie eilėraščio autorių.
Įdomu tai, kad tiriamieji, kuriems nebuvo pasakyta, ar eilėraščius parašė žmogus, ar dirbtinis intelektas, dirbtinio intelekto sukurtus eilėraščius įvertino geriau nei žmogaus parašytus.
Tuo tarpu pasakius tiriamiesiems, kad eilėraštį sukūrė dirbtinis intelektas, jie buvo labiau linkę jį įvertinti prasčiau.
Dirbtinio intelekto sukurtus eilėraščius lengviau suprasti
„Mūsų rezultatai rodo, kad dalyviai naudojo bendrą, tačiau ydingą euristiką, kad atskirtų dirbtinio intelekto ir žmogaus poeziją: dirbtinio intelekto sukurtų eilėraščių paprastumas gali būti lengviau suprantamas ne ekspertams, todėl jie teikia pirmenybę dirbtinio intelekto sukurtiems eilėraščiams, o žmogaus sukurtų eilėraščių sudėtingumą klaidingai interpretuoja kaip dirbtinio intelekto sukurtą nenuoseklumą.“ – teigė tyrėjai.
Kaip teigė tyrimo autoriai, priešingai nei teigiama ankstesniuose tyrimuose, dabar žmonės nesugeba patikimai atskirti žmogaus iš ciklo sukurtos dirbtinio intelekto poezijos nuo žinomų poetų sukurtos žmogaus poezijos.
Iš tikrųjų kitose generatyvinio dirbtinio intelekto srityse aptiktas reiškinys „labiau žmogaus nei žmogaus“ pasireiškia ir poezijos srityje: neprofesionalūs dalyviai dažniau vertina dirbtinio intelekto sukurtą eilėraštį kaip žmogaus sukurtą, nei eilėraštį, kuris iš tikrųjų yra sukurtas žmogaus.
Šios išvados reiškia didelį žingsnį į priekį generatyvinio dirbtinio intelekto galios srityje: anksčiau poezija buvo viena iš nedaugelio sričių, kuriose generatyvinio dirbtinio intelekto modeliai nebuvo pasiekę tokio neatskiriamumo lygio, koks būdingas žmogui, nesusijusiam su ciklu, paradigmose.
„Mūsų diskriminacijos tyrime dalyviai dažniau vartojo frazės „neturi prasmės“ variantus apie žmogaus sukurtus eilėraščius nei apie dirbtinio intelekto eilėraščius.“ – teigė tyrėjai.
Tai rodo, kad žmonės renkasi dirbtinio intelekto eilėraščius, nes juos lengviau suprasti.
