Ši 5 savaičių smegenų treniruotė siejama su mažesne demencijos rizika net po 20 metų

Ilgalaikis neurologų tyrimas parodė, kad vyresni žmonės, atlikę trumpą kompiuterinę smegenų treniruotę, rečiau susidūrė su demencija vėliau gyvenime. Mokslininkai 20 metų stebėjo beveik 2800 vyresnių nei 65 metų dalyvių ir nustatė apie 25 proc. mažesnę ligos riziką tarp treniruotę atlikusių asmenų.

Treniruota ne atmintis, o reakcija

Tyrimo dalyviai treniravosi 5-6 savaites atlikdami užduotis kompiuteryje. Jose reikėjo greitai atpažinti objektus, pastebėti detales periferiniame regėjime ir reaguoti vis sparčiau – gerinti vaizdinės informacijos apdorojimo greitį. Po 1-3 metų tų pačių žmonių grupė dalyvavo pakartotiniuose užsiėmimuose.

Per visą stebėjimo laikotarpį demencija diagnozuota maždaug 40 proc. smegenų treniruotę atlikusių dalyvių ir apie 49 proc. kontrolinės grupės žmonių. Tai reiškia, kad smegenų pratimus atlikę asmenys sirgo rečiau – skirtumas sudarė apie 9 papildomus demencijos atvejus iš 100 žmonių kontrolinėje grupėje.

Tame pačiame tyrime buvo atliekami ir kiti pratimai, nukreipti į atmintį ar loginį mąstymą, tačiau tokio ryšio šie rezultatai neatskleidė.

Kaip tai veikia smegenis

Tyrėjai aiškina, kad greito informacijos apdorojimo užduotys stiprina neuronų tinklus, dalyvaujančius kasdienėse situacijose, pavyzdžiui, orientuojantis aplinkoje, vairuojant ar priimant sprendimus. Šios treniruotės buvo pritaikomos individualiai – užduočių sudėtingumas nuolat keistas pagal žmogaus pasirodymą: geriau sekantis pereidavo prie sudėtingesnių užduočių, o lėčiau progresuojantis dirbo paprastesniu tempu.

Tai gali didinti vadinamąjį kognityvinį rezervą – smegenų gebėjimą ilgiau kompensuoti su amžiumi atsirandančius pokyčius. Dėl to ligos simptomai pasireiškia vėliau arba būna gerokai silpnesni.

Manoma, kad tokios treniruotės veikia panašiai kaip įgūdžio ar įpročio formavimas: jos aktyvina automatinius smegenų mokymosi mechanizmus, o ne sąmoningą faktų įsiminimą, todėl poveikis išlieka ilgiau nei įprastai mokantis strategijų ar taisyklių.

Ir nors skirtumas nėra didelis, svarbu atkreipti dėmesį, kad demencija vystosi lėtai, todėl net kelių metų ligos pradžios atidėjimas gali reikšmingai prailginti gyvenimo kokybę.

Demencijos tyrimai

Pastaraisiais metais daugėja skirtingų krypčių tyrimų, nukreiptų į demencijos ankstyvą ir lengvesnę diagnostiką ar rizikos veiksnius ir galimybę mažinti ligos atsiradimo tikimybę.

Ankstesniuose mūsų apžvelgtuose darbuose mokslininkai pabrėžė ankstyvus elgesio pokyčius: tam tikri, iš pirmo žvilgsnio nereikšmingi kasdieniai įpročiai, kaip eisenos ar rankų stiprumo pokyčiai, gali pasirodyti dar gerokai prieš ryškius atminties sutrikimus.

Tačiau be savistabos atsiranda ir technologiniai sprendimai – dirbtinio intelekto įrenginiai, jau gali pastebėti pirmuosius kognityvinius pasikeitimus.

Visgi diagnostika yra visai kitas žingsnis, lyginant su gyvenimo būdo ypatumais ir rizikos veiksniais. Kai kurie nauji tyrimai atskleidžia, kad specifiniai maisto produktai gali būti siejami su atminties ir pažinimo sutrikimais.

Šio tyrimo rezultatai svarbūs tuo, kad prieštarauja įprastai idėjai, kai žmonės renkasi kryžiažodžius ar galvosūkius tikėdamiesi sustiprinti atmintį. Kaip matyti, smegenims svarbu ne tik tai, o ir gebėjimas ją greitai apdoroti.

„Johns Hopkins Medicine“ atliktas tyrimas publikuotas žurnale „Traditional Research & Clinical Interventions“.