Prasidėjo didelio našumo „Q.ANT“ lustų gamyba – kuo jie ypatingi?

Vokietijoje įsikūręs fotoninės technologijos plėtros startuolis „Q.ANT“ pranešė apie modernesnį gamybos būdą, kuris paspartins energiją taupančių fotoninių dirbtinio intelekto lustų kūrimą.

Darbai jau vyksta

Vasario 25 d. startuolis „Q.ANT“ pranešė, kad paleido specialią savo didelio našumo fotoninių dirbtinio intelekto lustų gamybos liniją, o tai yra proveržis puslaidininkų gamybos procesuose.

Naujasis lustas naudoja fotonų galią, kuri gali būti išties efektyvi sprendžiant, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto duomenų centrams reikalingos didžiulės energijos iššūkius.

Šiuo metu vyksta bandomoji lusto gamyba, kuriai startuolis investavo 14 milijonų eurų. Per metus planuojama pagaminti 1000 tokių lustų.

„Q.ANT“ vadovas Michaelas Foertschas tikisi, kad tokie pokyčiai leis jau netrukus pasiekti  plačiai įgyvendinamus pokyčius:

„Iki 2030 metų siekiame, kad mūsų fotoniniai procesoriai taptų keičiamo dydžio, energiją taupančiu dirbtinio intelekto infrastruktūros kertiniu akmeniu.“

Tradiciniai silicio lustai valdo elektrinius signalus naudodami mažyčius jungiklius, vadinamus tranzistoriais. Priešingai, fotoniniai lustai apdoroja duomenis naudodami šviesos daleles – fotonus. Kadangi jos yra bemasės, todėl gali daug greičiau judėti nei elektronai įprastuose kompiuterių lustuose.

Pats „Q.ANT“ procesorius yra pagamintas naudojant ličio niobatą („TFLN“), kuris mokslininkų teigimu yra perspektyvus naujos kartos skaičiavimo procesuose.

Kuo jis skiriasi nuo prieš tai buvusių?

Toks inovatyvus gamybos metodas leidžia bendrovei užtikrinti greitesnius, energiją taupančius procesorius, kurie patenkina augančius dirbtinio intelekto ir didelio našumo skaičiavimo („HPC“) poreikius.

„Q.ANT“ lustas yra 50 kartų greitesnis nei silicio pagrindu pagaminta produkcija, todėl padidina lusto efektyvumą 30 kartų.

Ateityje tai leis sumažinti priklausomybę nuo pasaulinių tiekimo grandinių ir paspartinti svarbiausių technologijų, kurios skatina inovacijas duomenų centruose, mokslinių tyrimų institucijoje ir pažangiose pramonės šakose, kūrimą.

„IMS CHIPS“ generalinis direktorius, įmonės, kurioje yra įrengta bandomoji gamybos linija, prof. Dr. Jensas Andersas tikina, kad inovacijos kuriamos pačiu reikalingiausiu metu:

„Ši bandomoji linija „IMS CHIPS“ parodo, kaip transformuojančios technologijos gali klestėti esamoje infrastruktūroje, sudarydamos planą energiją taupantiems naujos kartos kompiuteriniams sprendimams. Tai itin svarbus laikas kompiuterių pramonei, nes eksponentiškai augant intensyvioms dirbtinio intelekto ir duomenų programoms, artimiausiu metu bus priblokšta esama duomenų centrų infrastruktūra.“

Technologijų milžinės taip pat ieško sprendimų, kaip efektyviai išnaudoti energijos šaltinių potencialą duomenų centrams. Pavyzdžiui, „Microsoft“ ir „Googleׅ“ svarsto galimybę aprūpinti savo duomenų centrus branduoline energija.