Nuspręsta: Suvalkų koridoriuje – naujas poligonas, Tauragėje – dviguba plėtra

Gruodžio 15 dieną Valstybės gynimo taryba (VGT) nusprendė Lazdijų rajone, Kapčiamiestyje, steigti brigados dydžio karinį poligoną bei dvigubai išplėsti Tauragės karinį poligoną. Sprendimas priimtas siekiant stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus ir sudaryti geresnes sąlygas Lietuvos kariuomenės bei NATO sąjungininkų mokymams. Apie tai po posėdžio informavo prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis.

Kapčiamiesčio poligonas – strateginis sprendimas Suvalkų koridoriuje

Valstybės gynimo tarybos sprendimu Kapčiamiestyje bus kuriamas brigados dydžio kariniams mokymams skirtas poligonas. Lietuvos kariuomenės vertinimu, pasirinkta teritorija yra tinkamiausia kariniu ir nacionalinio saugumo požiūriu, nes ji yra vadinamojo Suvalkų koridoriaus dalyje, besiribojančioje su Lenkija ir Baltarusija, rašo Lrt.lt.

Pasak D. Matulionio, Suvalkų koridoriaus gynybai skiriamas ypatingas Lietuvos, Lenkijos ir NATO dėmesys, o naujo poligono steigimas padidins saugumą pietų Lietuvoje. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pabrėžė, kad augant kariuomenės, sąjungininkų pajėgų, šauktinių ir rezervo skaičiui, poligonų klausimas Lietuvai tampa gyvybiškai aktualus.

Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, Kapčiamiesčio poligono teritorija apims apie 14,6 tūkst. hektarų. Joje šiuo metu yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, daugiausia miško paskirties. Poligone vienu metu galėtų treniruotis 3,5–4 tūkst. Lietuvos ir NATO karių, o didesnio masto pratybos vyktų apie penkis kartus per metus ir truktų iki 10 dienų.

Tauragės poligono plėtra ir savivaldybių vaidmuo

Valstybės gynimo taryba taip pat pritarė Tauragės karinio poligono plėtrai į Jurbarko savivaldybės teritoriją, dvigubai padidinant jo plotą. Krašto apsaugos ministerija pabrėžia, kad poligono paskirtis nesikeis – jame ir toliau vyks tik karinės technikos manevravimo ir taktinio judėjimo pratybos, nebus šaudyklų ir nevykdomas kovinis šaudymas.

Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius teigė, kad sprendimas ypač svarbus regiono saugumui, nes didelė savivaldybės teritorijos dalis ribojasi su Rusija. Jo teigimu, poligono plėtra palies vietoves, kuriose beveik nėra gyvenamųjų namų, daugiausia miškus, todėl tiesioginis poveikis gyventojams bus ribotas.

Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė sprendimą pavadino reikšmingu ir pabrėžė atviro dialogo su vietos bendruomene svarbą. Pasak jos, nuoseklus informacijos teikimas gyventojams ir institucijų bendradarbiavimas gali padėti užtikrinti sklandų poligono vystymą.

Ilgalaikė gynybos strategija ir regioninis saugumas

Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos susitarimu savivaldybėms, kuriose veikia ar bus steigiami kariniai poligonai, numatytos papildomos investicijos.

Ministerijos duomenimis, iki 2030 metų šioms savivaldybėms kasmet planuojama skirti po 25 mln. eurų civilinės saugos stiprinimo priemonėms, taip pat iki 5 mln. eurų savivaldybių mobilizacijos pareigūnų pasirengimui. Bendra poligonų įrengimo vertė siekia 140–150 mln. eurų, o tikslas – kad jie pradėtų veikti iki 2030 metų.

Naujų poligonų steigimas ir esamų plėtra siejami su nacionalinės divizijos kūrimu ir sąjungininkų pajėgų buvimo Lietuvoje didinimu. Vokietija yra paskelbusi, kad iki 2027 metų Lietuvoje dislokuos kelių tūkstančių karių brigadą, kuriai taip pat bus reikalinga tinkama karinių mokymų infrastruktūra.

Paklausėme dirbtinio intelekto: „Ar Rusija gali užpulti Lietuvą per kitus 5 metus?“

Šie sprendimai vertintini platesniame regioninio saugumo kontekste. Technaujienos.lt publikuotoje analizėje, parengtoje remiantis pažangaus dirbtinio intelekto modelio „Google Gemini 3 Pro“ vertinimu, nurodoma, kad galimybė Rusijai per artimiausius 3–5 metus bandyti išbandyti NATO vienybę teoriškai egzistuoja, tačiau nėra neišvengiama.

Modelio vertinimu, dauguma Vakarų karinių ekspertų galimu rizikos laikotarpiu įvardija 2029–2030 metus, kai Rusija, priklausomai nuo karo Ukrainoje baigties, galėtų būti atkūrusi dalį karinių pajėgumų.

Analizėje pabrėžiama, kad dabartinis NATO atgrasymas yra nebe teorinis, o realus – stiprinamas nuolatiniu sąjungininkų kariniu buvimu, naujais regioniniais gynybos planais ir augančiomis investicijomis į nacionalinius pajėgumus.

Būtent tokiame kontekste naujų poligonų steigimas ir esamų plėtra vertinami kaip nuosekli ilgalaikės atgrasymo strategijos dalis, siekiant sumažinti galimų grėsmių riziką ir sustiprinti Lietuvos bei viso regiono saugumą.

Taip pat, verta paminėti, jog Seimas galiausiai pritarė 2026 metų valstybės biudžetui, kuriame numatytas rekordinis Krašto apsaugos ministerijos finansavimas. Kitąmet gynybai planuojama skirti 4,79 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai didžiausias gynybos biudžetas per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį.