Grupė etikos specialistų turi idėją sukurti dirbtinio intelekto įrankį, kuris, jų manymu, galėtų padėti žmonėms priimti sprendimus dėl gyvenimo pabaigos. Įrankis būtų apmokytas naudotis informacija apie asmenį, gauta iš tokių dalykų kaip elektroniniai laiškai, veikla socialinėje žiniasklaidoje ir naršymo istorija. Pagal šiuos veiksnius ji galėtų nuspėti, ką pacientas galėtų pasirinkti. Komanda šį įrankį, kuris dar nesukurtas, apibūdina kaip „skaitmeninį psichologinį dvynį“.
Ar kas nors norėtų naudotis naujuoju DI įrankiu?
Yra daugybė klausimų, į kuriuos reikia atsakyti prieš pradedant diegti ką nors panašaus ligoninėse ar slaugos įstaigose. Nežinome, kiek jis būtų tikslus ir kaip galėtume užtikrinti, kad juo nebus piktnaudžiaujama. Tačiau bene didžiausias klausimas yra toks: ar kas nors norėtų juo naudotis?
Norėdami atsakyti į šį klausimą, pirmiausia turime atsakyti į klausimą, kam skirtas įrankis. Tyrėjai, sukūrę personalizuotą pacientų pageidavimų prognozavimo priemonę, arba P4, galvojo apie surogatus – jie nori palengvinti darbą žmonėms, kurie priima svarbius sprendimus dėl savo artimųjų gyvenimo. Tačiau ši priemonė iš esmės yra skirta pacientams. Ji bus pagrįsta pacientų duomenimis ir ja bus siekiama imituoti šiuos žmones ir jų norus.
Tai svarbu – ypač JAV. Bet kuris asmuo, priimantis sprendimus kito asmens vardu, turi vadovautis „pakaitiniu sprendimu“, t. y. priimti tokius sprendimus, kokius pacientas būtų priėmęs, jei būtų galėjęs. Klinikinė priežiūra yra orientuota į paciento norus.
Jei tai yra jūsų prioritetas, tokia priemonė kaip P4 yra labai prasminga. Tyrimai rodo, kad net artimi šeimos nariai nelabai sugeba atspėti, kokią priežiūrą galėtų pasirinkti jų artimieji. Jei dirbtinio intelekto įrankis yra tikslesnis, jis gali būti pranašesnis už surogato nuomonę.
Tačiau nors toks mąstymas atitinka amerikiečių jausmus, jis gali būti taikomas ne visose kultūrose. Kai kuriais atvejais šeimos gali norėti apsvarstyti asmens priežiūros gyvenimo pabaigoje poveikį ne tik pacientui, bet ir jo šeimos nariams arba visai šeimos grupei.
„Manau, kad kartais tikslumas yra mažiau svarbus nei surogatai, – sakė Niujorko Ročesterio universiteto etikos specialistė Bryanna Moore. „Jie yra tie, kurie turi gyventi su sprendimu.“
B. Moore dirbo klinikine etikos specialiste Australijos ir JAV ligoninėse ir sako pastebėjusi skirtumą tarp šių dviejų šalių.
„Australijoje daugiau dėmesio skiriama tam, kas būtų naudinga surogatams ir šeimai“, – sako ji.
Ir tai yra skirtumas tarp dviejų angliškai kalbančių šalių, kurios yra šiek tiek panašios kultūriškai. Kitur galime pastebėti didesnių skirtumų.
Ne visi turi vienodą nuomonę
Moore sako, kad jos pozicija yra prieštaringa. Šveicarijos federalinio Lozanos technologijos instituto darbuotojas Georgo Starke’s sakė, kad apskritai „vienintelis dalykas, kuris turėtų būti svarbus, yra paciento valia“. Jis nerimauja, kad slaugytojai gali nuspręsti nutraukti gyvybės palaikymą, jei pacientas jiems taps per didele „našta“. „Tai tikrai būtų siaubinga“, – sakė jis.
Tai, kaip vertinsime paties paciento ir jo šeimos narių pageidavimus, gali priklausyti nuo situacijos, sako Vasiliki Rahimzadeh, bioetikos specialistė iš Bayloro medicinos koledžo Hiustone, Teksase. Galbūt pakaitinių asmenų nuomonė gali būti svarbesnė, kai atvejis yra sudėtingesnis medicininiu požiūriu arba jei medicininės intervencijos gali būti bevaisės.
Rahimzadeh pati buvo surogatinė motina dviem artimiausiems savo šeimos nariams. Ji man pasakojo, kad nei su vienu iš jų išsamiai neaptarė gyvybės pabaigos priežiūros klausimų, kol juos ištiko krizė.
Ar toks įrankis kaip P4 būtų jai padėjęs tai įveikti? Rahimzadeh abejoja. Socialinės žiniasklaidos ar internetinės paieškos istorijos išmokytas dirbtinis intelektas nebūtų galėjęs užfiksuoti visų jos prisiminimų, patirties ir intymių santykių su šeimos nariais, kurie, jos manymu, padėjo jai priimti tinkamus sprendimus dėl jų medicininės priežiūros.
„Yra tokių išgyventų patirčių, kurios nėra gerai užfiksuotos šiuose duomenų pėdsakuose, bet kurios turi neįtikėtiną ir didelę įtaką žmogaus veiksmams, motyvacijai ir elgesiui tokio sprendimo priėmimo momentu“, – sakė ji.
Taip patskaitykite
