NASA marsaeigis galimai aptiko gyvybės Marse įrodymų

Neseniai vykdyta nepilotuojamo marsaeigio misija Marse atskleidė purvo darinius, kurie liudija apie milijonus metų trukusius drėgnus ir sausus laikotarpius. Ar šis atradimas galėtų sustiprinti argumentus, kad Marse egzistavo gyvybė?

Žurnale „Nature“ paskelbtame moksliniame straipsnyje „Ilgalaikis drėgmės ir sausros ciklas ankstyvajame Marse“ teigiama, kad atsakymas gali būti teigiamas.

Svarbios užuominos

Viso šio atradimo esmė – atrasti išskirtiniai šešiakampiai raštai. Mokslininkų supratimu, šios figūros atsiranda, kai regionuose ilgą laiką būna drėgna, o po to – sausa.

Nors pripažinta, kad Marse yra išdžiūvusių upių, ežerų ir net jūrų liekanų – tai liudija apie kadaise buvusią drėgną aplinką, atradimas, kad Marse kelis kartus vyko drėgmės ir sausros ciklai, gali iš esmės pakeisti mūsų supratimą apie planetos praeitį ir jos tinkamumą gyvybei.

„Dabar pirmą kartą turime pėdsakų laikų, kurie galėjo būti palankūs gyvybei atsirasti.“ – teigė pagrindinis tyrimo autorius Viljamas Rapinas.

Šie sausringi laikotarpiai galėjo būti esminiai, leidžiantys susimaišyti drėgnuoju metų laiku susikaupusiems organiniams junginiams. Tokios sąlygos gali paskatinti sudėtingų molekulių, įskaitant DNR, formavimąsi.

„Žemėje žmonės atliko eksperimentus, kurie parodė, kad jei uolieną veikiate drėgnų ir sausų laikotarpių ciklais, paprastos organinės molekulės gali susijungti ir suformuoti didesnes molekules, pavyzdžiui, baltymus ir net RNR bei DNR.“ – pasakojo V. Rapinas.

Šešiakampiai Y formos dariniai

Dar vienas svarbus šio radinio akcentas – purvo darinių unikalumas. Ankstesniuose tyrimuose buvo aptikti T formos purvo įtrūkimai, o šios misijos metu pirmą kartą Marse buvo aptikti šešiakampiai Y formos dariniai.

Tokie raštai ne tik intriguoja geometriškai, bet ir rodo itin ilgą drėgnų ir sausų epochų seką, pasakojančią Marso klimato istoriją.

Tačiau jų egzistavimas taip pat kelia klausimą: Kodėl jie nebuvo aptikti anksčiau? Atsakymas slypi jų pažeidžiamume. Y formos yra labai jautrios erozijai, o tai gali paaiškinti, kodėl jos iki šiol buvo sunkiai aptinkamos.

Geresnės sąlygos ieškoti nežemiškos gyvybės

Dabar turėdama žinių apie Marso drėgnumo ir sausumo ciklus ir gyvybei palankias sąlygas, mokslininkų bendruomenė turi geresnes nei bet kada anksčiau galimybes ieškoti nežemiškos gyvybės.

Naujai aptiktos dumblo formacijos, turinčios galimos organinės veiklos požymių, suteikė mokslininkams tikslingesnę tyrimų sritį. Tai didžiulis žingsnis į priekį nepaliaujamai siekiant nustatyti, ar Marse kada nors buvo gyvybės formų, net jei jos buvo tik mikroskopinės būtybės.

Naujausi marsaeigio misijos atradimai – tai ne tik unikalūs purvo dariniai, bet ir potencialios istorijos, kurias šie dariniai slepia, istorijos apie gyvybės atsparumą, gebėjimą prisitaikyti ir begalines galimybes, slypinčias už mūsų Žemės ribų.