„Ilsėdamiesi“ su telefonu rankoje dažnai tik pakeičiame vieną užsiėmimą kitu.
Naršymas telefone ne poilsis, o jo imitacija: tai turi žinoti kiekvienas
TRUMPAI
- • Naršymas telefone sukuria poilsio jausmą, bet smegenys lieka aktyvios.
- • Žmonės norėdami pailsėti dažnai sukuria tik šio veiksmo imitaciją.
- • Tikras poilsis prasideda atsitraukus nuo informacijos srauto.
Vakare pavargę dažnai instinktyviai pasiimame telefoną – kelioms minutėms naršymui socialiniuose tinkluose, dar keli vaizdo įrašai, dar kelios naujienos. Atrodo, kad tai atsipalaidavimas. Tačiau vis daugiau neuromokslo tyrimų rodo priešingai: toks „poilsis“ iš tikrųjų gali didinti smegenų įtampą.
Ilsisi kūnas, bet ne smegenys
Daugelis telefoną laiko greičiausiu būdu pailsėti – kelioms minutėms atsitraukti nuo darbo ar minčių. Tačiau neuromokslas sako ką kitą – naršymas ne išjungia smegenis, o nuolat jas perjunginėja tarp dirgiklių, todėl jos nepasiekia tikro atsistatymo būsenos.
Tai aiškiai matyti ir realiame pavyzdyje. Viešosios sveikatos profesorė Robina Pickeringė dėl smegenų sukrėtimo du mėnesius buvo priversta visiškai atsisakyti ekranų. Toks atsitraukimas nuo įrenginių tapo tam tikru eksperimentu ir įrodė, kad po tokios pertraukos organizmas jaučia pokyčius: gerėja miegas ir atsiranda ilgesnė dėmesio koncentracija.
Telefonas smegenims tampa priešu
Žmogus naršydamas išmaniajame įrenginyje patiria vadinamąją mikro-stimuliaciją. Kiekvienas naujas įrašas, žinutė ar vaizdas sukelia trumpą dopamino reakciją. Ji nėra tokia stipri kaip intensyvus darbas, bet ir nepakankamai rami, kad leistų smegenims pereiti į poilsio režimą.
Dėl šios savybės ir kyla paradoksas, kai naršydami telefone tikimės „atsipalaiduoti“, tačiau nuovargis niekur nedingsta. Smegenys yra nuolatinėje parengties būsenoje, nes kaskart laukia dar vieno signalo.

Tikrasis poilsis visai kitoks
Neuromokslas analizuoja, kad smegenys pailsi tada, kai įsijungia vadinamasis „numatytasis“ režimas – mintys gali klaidžioti, o dėmesys nėra prikaustytas prie besikeičiančios informacijos. Tarp tokių veiklų neuromokslininkė išskiria vaikščiojimą, skaitymą ar buvimą tyloje.
Šiandien išmanieji telefonai jau seniai išsprendė vieną problemą – nuobodulį. Bet kartu atsiranda naujos – žmonės nebeturi tikrų pauzių, o laisvos akimirkos dažnai ir nevalingai leidžiamos rankoje atsidūrusio įrenginio ekrane.
Ekranų poveikį šiandien visoms amžiaus grupėms analizuoja vis daugiau mokslininkų, siekdami išsiaiškinti, kokia yra jų tikroji nauda skirtingose kasdienybės situacijose, pavyzdžiui, gebėjimui susikaupti ar miegui.
Kaip anksčiau aptarėme, Norvegijoje atliktas tyrimas pateikė argumentų, kodėl įrenginių naudojimas prieš miegą lemia prastesnę poilsio kokybę.
Plačiau apie tai: Mokslininkai įspėja: Naršymas telefone prieš miegą turi itin neigiamų pasekmių
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
COVID-19 pasekmės: mokslas fiksuoja smegenų pokyčius – štai ką nustatė
2Turite aukštą kraujospūdį, bet mėgstate kavą? Mokslininkai pataria, kaip ją vartoti saugiau
3MRT tyrimas patvirtino: sportas keičia smegenis
4Mokslininkai rado būdą sustabdyti sąnarių dėvėjimąsi – kremzlė gali ataugti be kamieninių ląstelių
5Patvirtinti akių lašai, gydantys populiariausią regėjimo ligą – ką svarbu žinoti
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.