Mokslininkai skelbia apie augančią dezinformacijos riziką: dirbtiniam intelektui čia nebėra lygių

Atliktas tyrimas mokslininkus glumina – dirbtinis intelektas gali sukurti įtikinamas naujienas, jas paskleisti plačiau ir net nepriversti suabejoti. Po tokių rezultatų tyrėjai įsitikinę, kad internetinės dezinformacijos sklaida gali būti sunkiai kontroliuojama.

Tyrimas nustebino ir viską mačiusius

Mokslininkai „PNAS Nexus“ moksliniame žurnale paskelbė tyrimą, kuriame išbandė generatyviojo dirbtinio intelekto galimybes. Bandymą jie pavadino „AIPasta“, kurio metu dirbtinio intelekto įrankis vietoj to, kad kartotų tą patį tekstą vėl ir vėl, kaip tas yra daroma „CopyPasta“ metodu, tą pačią melagingą informaciją perkuria visai kitais žodžiais.

Tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip pasikartojantys pranešimai, kurie yra perfrazuoti, keičia vartotojų įsitikinimus tradiciniu „CopyPasta“ tekstų kopijavimo atžvilgiu.

Tyrėjai naudojo „ChatGPT“, kad perkurtų kelias sąmokslo teorijas, susijusias su „COVID-19“ pandemijos tyčiniu sukėlimu ir 2020 m. JAV prezidento rinkimų suklastojimu.

Lyginant „AIPasta“ ir „CopyPasta“ metodus su 1200 amerikiečių atsakymais, pirmasis būdas nepaskatino patikėti sąmokslo teorijomis daugiau nei tradiciniai metodai, tačiau perfrazuotos žinutės padidino vartotojų įspūdį, kad sąmokslo teorijos yra populiarios ir plačiai priimtinos. Taip pat vartotojai tiek pat dažnai dalijosi „AIPasta“ sugeneruotomis žinutėmis, kaip ir „CopyPasta“ metodu.

Išaugs dezinformacijos rizika

„AIPasta“ metodas parodė, kad dirbtinis intelektas gali būti naudojamas kuriant daug, tačiau šiek tiek skirtingų tos pačios žinutės versijų. Tai kels ypatingus iššūkius dezinformacijos sklaidai, nes visuomenei sudaromas įspūdis, jog žinutė yra teisinga, nes ją pripažįsta daug skirtingų žmonių.

Taip pat tokie įrankiai pasižymi didesne kalbos įvairove, įtraukia platų žodyną, o tiek žmonėms, tiek dirbtinio intelekto tikrinimo sistemoms yra sunku atpažinti šias netikras manipuliavimo taktikas ir melagingus tekstus, todėl kils iššūkių, pašalinant neteisingą informaciją iš socialinių tinklų erdvės dėl to, kad ją apskritai tampa sunku atpažinti.

Dezinformacija technologijų amžiuje tampa dar vienu svarbiu iššūkiu. Atskleista, kad „Z“ kartos atstovai yra viena iš jautrių grupių, kurios dažniausiai patenka į netikrų naujienų spąstus. O jau kiek anksčiau pastebėta, kad dirbtinio intelekto pokalbių robotai lengvai gali paskleisti ir Rusijos dezinformaciją.