Skip to content
Mokslininkai paaiškina: kodėl kartais pamirštame savo tikslus įžengę į kitą kambarį?

Mokslininkai paaiskina kodel kartais pamirstame savo tikslus izenge i kita kambari

Mokslininkai paaiškina: kodėl kartais pamirštame savo tikslus įžengę į kitą kambarį?

Tikriausiai nėra nei vieno žmogaus, kuris nebūtų patyręs šio jausmo – ateini į kitą kambarį, bet niekaip negali prisiminti, kodėl čia ėjai. Tai „durų efektas“ – sako mokslininkai.

REKLAMA

Toks elgesys lengvai paaiškinamas mokslu

Kognityvinė neurologija turi atsakymą į elgesį, kuomet staigiai pamirštame savo ketinamus perlipus durų slenkstį. Pasirodo, kad viskas priklauso nuo to, kaip smegenys apdoroja erdvę ir atmintį.

Šį procesą galima pavadinti „durų efektu“, o kognityvinės elgsenos neuromokslininkas dr. Christianas Jarretas yra vienas iš tų, kuris nagrinėja šį procesą. Jis skuba nuraminti:

REKLAMA

„Nebijokite, kiekvienas jūsų esate toli nuo to vienintelio, kuris patyrė šią gana nerimą keliančią patirtį.“

Kas yra „durų efektas“?

Šis reiškinys yra tyrimų centre jau nuo 2006 m., o viename tyrime mokslininkai, pasitelkiant technologijas – naudojant virtualios realybės sąranką, išsiaiškino, kad atmintis apie kambaryje esančius objektus susilpnėja, kai pro duris žengiama į kitą erdvę.

Šio proceso paaiškinimą mokslininkai skirsto į tris etapus. Visų pirma, žmogaus atmintis yra suskirstyta į atskirus epizodus, antra – mums yra sunkiau prisiminti informaciją iš anksčiau vykusių epizodų ir trečia yra tai, kad kai mes žengiame į kitą erdvę, iš principo smegenys sukuria naują epizodą, kuris moksliškai vadinamas „įvykių riba“.

Dėl to, žmonėms gali būti sunkiau prisiminti tikslą, nes konkreti informacija yra saugoma jau buvusiame, t. y. ankstesniame atminties epizode.

REKLAMA

Paskutiniame etape smegenys atnaujina įvykius, todėl dalį informacijos jos pašalina ir perkelia dėmesį į naujus įvykius – taip vyksta įprastas smegenų veiklos prisitaikymo procesas analizuojant besikeičiančią aplinką.

Grįžimas atgal iš tikrųjų veikia

Kartais, kai smegenys iš tiesų pernelyg nuslopina atmintį gali ir nepavykti prisiminti kokiu tikslu atėjote. Visgi mokslininkai teigia, kad strategija grįžti atgal į vietą, kurioje ką tik buvote yra veiksminga.

Buvusioje erdvėje gali būti vaizdinių užuominų, kurios suaktyvina atmintį ir taip įvyksta prisiminimas. Tiesa, galima grįžti ne tik fiziškai, bet ir mintimis įsivaizduoti kambario patalpą – tai lygiai taip pat sužadina smegenų atminties impulsus.

„Durų efektas“ parodo trumpalaikius atminties susilpnėjimus, tačiau mokslininkai tiria ir tai, kodėl mes negalime prisiminti savo pirmųjų gyvenimo metų. Jiems pavyko nustatyti, kad tai gali lemti „kūdikių amnezijos“ procesas.

Kaip vertinate šį straipsnį?

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!