Marse – gyvybės pėdsakai: aptiko 16 milžiniškų senovės upių regionų

Mokslininkai pirmą kartą sudarė išsamų 16 senovės Marso drenažo baseinų žemėlapį, atskleidžiantį, kad vanduo raudonojoje planetoje tekėjo gerokai intensyviau, nei manyta. Tyrimas, publikuotas žurnale PNAS, rodo, kad šie regionai gali būti vienos perspektyviausių vietų ieškoti senovinės gyvybės pėdsakų. Analizė atlikta sujungus kelių tipų Marso slėnių, kanalų, ežerų ir nuosėdų duomenis.

Kodėl šie atradimai svarbūs planetologijai?

Tyrimo autoriai nustatė, kad 16 drenažo baseinų yra ne tik didžiuliai – jų kiekvieno plotas viršija 100 000 kv. km, – bet ir išlaikę didelę dalį kadaise vandens suformuotų nuosėdų.

SUSIJĘS STRAIPSNIS: „NASA“ užfiksavo stulbinantį reginį: pažvelkite į Marso vulkaną virš debesų

Tai ypač reikšminga, nes nuosėdos gali išsaugoti chemines medžiagas ir mineralus, susidariusius ilgalaikės sąveikos tarp vandens ir uolienų metu. Tokie procesai Žemėje dažnai siejami su aplinkomis, palankiomis gyvybei atsirasti.

Kai kuriuose regionuose, pavyzdžiui, Paraná Valles, nustatyti sudėtingi slėnių, kanalų ir senovinių ežerų tinklai rodo, kad vandens judėjimas galėjo trukti itin ilgai. Kuo ilgiau vyko vandens cirkuliacija, tuo didesnė tikimybė, kad susidarė biocheminių reakcijų pėdsakų, kurie iki šiol galėjo išlikti nuosėdose.

Tyrėjai pastebi, kad šie 16 regionų gali reprezentuoti beveik pusę visos Marso medžiagos, kurią kadaise arodavo upės – tokia koncentracija laikoma ypatingai vertinga geologiniams ir astrobiologiniams tyrimams.

Kas atskleista atkūrus Marso senovės hidrologinį tinklą?

Analizuodami reljefo duomenis mokslininkai identifikavo 19 pagrindinių vandens sistemų, iš kurių 16 sudaro tarpusavyje sujungtus didelius baseinus. Tokio masto hidrologinė struktūra neturėjo analogų ankstesniuose Marso modeliuose. Tai rodo, kad prieš milijardus metų planetos paviršių formavo ne pavienės upės, o plačios, Žemės vandens sistemoms prilygstančios upių ir ežerų tinklų struktūros.

TAIP PAT SKAITYKITE: Mokslininkai apstulbę: kosminės uolienos trenkėsi į gyvenamąjį namą bei atskleidė netikėtų detalių

Kadangi Marse nevyksta tektoniniai procesai, senoviniai upių tinklai išliko beveik nepakitę, todėl gali būti laikomi vienais patikimiausių liudijimų apie galimai kadaise egzistavusias gyvybei palankias sąlygas. Šios vietovės gali būti ypač svarbios planuojamoms mėginių grąžinimo ir robotinių misijų programoms.

Identifikuoti baseinai laikomi vienais tinkamiausių regionų būsimoms gyvybės paieškoms Marse. Juose sukauptos nuosėdos, eroduotos didžiuliais atstumais, gali išsaugoti ilgaamžės vandens veiklos ženklus. Tokios vietovės ateityje gali tapti prioritetiniais taikiniais tiek roverių tyrimams, tiek mėginių grąžinimo misijoms.

Šis tyrimas priartina mokslininkus prie svarbiausio klausimo: ar Marsas kadaise galėjo turėti sąlygas, panašias į tas, kurios Žemėje padėjo atsirasti gyvybei? Kiekvienas naujas atradimas leidžia vis tiksliau rekonstruoti planetos praeitį ir geriau suprasti, kokia buvo jos senovinė aplinka.