Lietuvoje viešėjęs kosminio kvantinio kompiuterio kūrėjas: „Galimybės šioje srityje yra milžiniškos“

Lietuvoje apsilankęs pirmojo kosminio kvantinio kompiuterio kūrėjas prof. Philipas Waltheris pristatė naujausius komandos pasiekimus. Lapkričio 14 d. jis Vilniuje, Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC), dalyvavo kvantinių technologijų hakatone „Quantum Boost 2025“. Jo teigimu, fotoniniai kvantiniai kompiuteriai gali iš esmės pakeisti palydovų sistemas.

Profesorius dr. Philipas Waltheris, Vienos universiteto Kvantinės optikos ir kvantinės informacijos grupės vadovas, Lietuvoje pristatė pirmojo pasaulyje kosmose veikiančio fotoninio kvantinio kompiuterio eigą ir potencialą. Birželį į orbitą paleista sistema šiuo metu testuojama, o mokslininkai tikisi pirmuosius viešas įžvalgas ir rezultatus pateikti iki metų pabaigos.

SUSIJĘS STRAIPSNIS: Kvantinė ateitis: 5 būdai, kaip kvantiniai kompiuteriai pakeis mūsų gyvenimą

Kodėl kosmosui reikia kvantinių kompiuterių

Pasak mokslininko, palydovų vaidmuo kasdieniame gyvenime yra kritinis – jie užtikrina ryšį, navigaciją, Žemės stebėjimą ir daugelį kitų funkcijų. Tačiau šios sistemos reikalauja vis didesnio efektyvumo. Kvantiniai kompiuteriai, ypač fotoniniai, galėtų palydovams suteikti galimybę ne tik perduoti, bet ir patiems apdoroti surinktus duomenis.

Šiuo metu orbitoje skrieja apie tūkstantį palydovų, o per kelis metus jų skaičius išaugs iki kelių tūkstančių. Mokslininko teigimu, tai didina poreikį išmanesnėms, greičiau veikiančioms ir mažiau energijos reikalaujančioms sistemoms. Fotoninis kvantinis kompiuteris, veikdamas su pavieniais šviesos fotonais, galėtų padėti palydovams atlikti analizę vietoje ir perduoti tik apdorotus rezultatus.

Pirmieji bandymai orbitoje atskleidė netikėtų iššūkių

P. Waltherio teigimu, birželį paleistas kompiuteris veikia, tačiau testavimų metu paaiškėjo, kad kosmoso sąlygos yra sudėtingesnės nei galima numatyti laboratorijoje. Palydovo darbas priklauso nuo to, ar jis yra saulės pusėje, o net ir vienas „neteisingas“ fotonas gali paveikti procesą. Be to, temperatūrų svyravimai orbitoje skiriasi nuo tų, kuriuos įmanoma simuliuoti Žemėje.

Šiuo metu komanda derina parametrus, tikrina fotonų šaltinio, procesoriaus ir detektorių darbą, o kartu vertina pirmojo prototipo galimybes. Pasak profesoriaus, tai – vertingos pamokos, leisiančios kurti patikimesnes sistemas ateities kosminėms misijoms.

Kvantinių technologijų ekosistemai hakatonai tampa esminiu varikliu

Lietuvoje vykusiame „Quantum Boost 2025“ hakatone profesorius pabrėžė akademinių tyrimų ir praktinio pritaikymo ryšį. Jo teigimu, naujos idėjos gimsta tada, kai tyrėjai, startuoliai ir technologijų įmonės susitinka vienoje erdvėje ir sprendžia realius iššūkius. Tokie renginiai ne tik padeda greičiau paversti mokslinius pasiekimus technologijomis, bet ir gali paskatinti naujų įmonių atsiradimą.

„Įžvalgos iš akademinio pasaulio turėtų būti perduotos startuoliams ar technologijų sektoriams, kurie pasakytų: idėja gera, galbūt galime ką nors patobulinti – pavyzdžiui, fotoaparato jutiklius. Startuoliai įvertina šias galimybes ir nusprendžia: mes tikime tuo ir galime tai pristatyti rinkai.“ – teigia profesorius.

Kvantinė sritis, anot profesoriaus, yra ypač dinamiška – didelė idėjų įvairovė sukuria terpę atsirasti netikėtiems sprendimams. Nors ne visos idėjos išliks, būtent ši įvairovė ir nuolatinės paieškos leidžia sparčiai judėti į priekį.

Žvilgsnis į ateitį

Kvantinių technologijų integracija į kosmoso sistemas gali pakeisti ne tik palydovų veikimą, bet ir kitas sritis, kur reikia itin efektyvaus duomenų apdorojimo – nuo dronų iki autonominių transporto sprendimų. Kuriamos technologijos gali tapti pagrindu naujos kartos įrenginiams, gebantiems veikti sudėtingose sąlygose ir savarankiškai priimti sprendimus.

Profesoriaus P. Waltherio vizija rodo, kad kvantinės technologijos dar tik pradeda atsiskleisti. Augant tyrimams, prototipams ir praktinėms iniciatyvoms, ši sritis artėja prie momento, kai kvantinė įranga taps ne išimtimi, o įprasta dalimi technologijų ekosistemos.