Lietuviams gerai pažįstamas produktas per 48 valandas sumažino cholesterolį – poveikis išliko savaitėms

Trumpas mitybos pokytis gali turėti ilgiau išliekantį poveikį nei daugelis įsivaizduoja. Naujas tyrimas, sausio mėnesį paskelbtas žurnale „Nature Communications“, parodė, kad vos 48 valandų griežtas avižinių dribsnių pagrindu sudarytas mitybos režimas reikšmingai paveikė „blogojo“ cholesterolio lygį – šis efektas išliko dar kelias savaites po eksperimento pabaigos.

Kaip buvo atliktas tyrimas

Tyrimas buvo atsitiktinių imčių, kontroliuojamas ir vykdytas su suaugusiaisiais, turinčiais metabolinį sindromą – būklę, susijusią su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika, atsparumu insulinui bei padidėjusiu cholesterolio kiekiu kraujyje.

Dalyviai buvo suskirstyti į grupes. Viena grupė dvi dienas laikėsi griežtai kontroliuojamos avižų dietos, kurioje kalorijų kiekis buvo reikšmingai sumažintas (apie pusė įprasto paros energijos poreikio). Grupė dvi paras valgė po 100 gramų avižinių dribsnių 3 kartus per dieną, virtų vandenyje su pasirinktais vaisiais ar daržovėmis, bet be druskos, cukraus ir kitų saldiklių. Kita grupė taip pat ribojo kalorijas, tačiau jų mityboje nebuvo tokio kiekio avižų.

Svarbu tai, kad tyrėjai vertino ne tik bendrą cholesterolio kiekį, bet ir atskiras jo dalis: MTL (LDL) – vadinamąjį „blogąjį“ cholesterolį, siejamą su kraujagyslių užsikimšimu, DTL (HDL) – „gerąjį“ cholesterolį, padedantį pašalinti perteklinį cholesterolį iš kraujo, bei trigliceridus, kurie taip pat susiję su širdies ligų rizika. Be to, buvo analizuojami ir gliukozės metabolizmo rodikliai.

Dalyviai stebėti ir po intervencijos – pakartotiniai tyrimai parodė, kad pirmojoje grupėje MTL sumažėjimas (iki 10 proc.) išliko net sugrįžus prie įprastos mitybos.

Vien kalorijų ribojimo nepakanka

Vienas svarbiausių tyrimo aspektų – palyginimas su kalorijų ribojimu be specifinio avižinių dribsnių įtraukimo mitybos racione. Jei poveikis būtų susijęs tik su mažesniu kalorijų kiekiu, abi grupės būtų patyrusios panašius pokyčius.

TAIP PAT SKAITYKITE: Tyrimas atskleidė, kada vyrų širdies smūgio rizika ima sparčiai didėti – ką būtina žinoti?

Tačiau rezultatai parodė, kad avižinius dribsnius vartojusioje grupėje cholesterolio pokyčiai buvo ryškesni. Tai leidžia manyti, kad lemiamą vaidmenį atliko ne tik energijos deficitas, bet, kaip aiškina tyrimą atlikę mokslininkai, ir avižose esantys beta-gliukanai bei jų poveikis žarnyno mikrobiotai.

Po 48 valandų avižų dietos buvo pastebėti mikrobiomo pokyčiai bei padidėjusi tam tikrų metabolitų gamyba. Šie junginiai gali turėti įtakos kepenų veiklai ir cholesterolio sintezei.

Tai svarbus aspektas, nes rodo, kad trumpalaikis mitybos pokytis gali inicijuoti biologinius procesus, kurie tęsiasi ilgiau nei pati dieta. Šie pokyčiai tyrimo dalyvių organizme buvo matomi dar šešias savaites po eksperimento pabaigos.

Ką svarbu žinoti

Lietuvoje, kur širdies ir kraujagyslių ligos tebėra viena pagrindinių sveikatos problemų, net trumpalaikės, moksliškai pagrįstos intervencijos gali būti vertinamos kaip papildomas įrankis rizikai mažinti. Kol kas tai nėra rekomendacija keisti gydymą, nes avižiniai dribsniai neprilygsta vaistų poveikiui, tačiau tyrimas rodo, kad organizmas į mitybos pokyčius gali reaguoti greičiau nei manyta.

Taip pat svarbu suprasti tyrimo ribotumus. Eksperimente dalyvavo palyginti nedidelė žmonių grupė (32 dalyviai), visi dalyviai turėjo metabolinį sindromą, o pati intervencija truko tik dvi dienas. Nors poveikis buvo stebimas dar šešias savaites, kol kas nėra aišku, ar jis išliktų ilgiau arba ar būtų toks pats, jei tokia intervencija būtų kartojama reguliariai.

Mokslininkai pabrėžia, kad reikalingi platesni ir ilgesnės trukmės tyrimai, kurie parodytų, ar šis efektas kartojasi skirtingose populiacijose ir ar jis gali tapti tvaria prevencijos strategija.