Naujojoje Zelandijoje mokslininkai aptiko rečiausią pasaulyje banginį – iki šiol buvo pastebėti tik septyni tokie banginiai. Apie šią mįslingą rūšį beveik nieko nežinoma.
Tačiau gruodžio 2 d. nedidelė mokslininkų ir kultūros ekspertų grupė Naujojoje Zelandijoje susibūrė prie beveik tobulai išlikusio banginio kastuvo formos dantimis (Mesoplodon traversii, angl. Spade-toothed whale), tikėdamiesi įminti dešimtmečius trukusią paslaptį.
Tai pirmasis tokio pobūdžio tyrimas
Naujosios Zelandijos gamtosaugos agentūros vyresnysis jūrų mokslo patarėjas Antonas van Heldenas, kuris suteikė kastuvo dantytajam banginiui vardą, kad atskirtų jį nuo kitų snapuotųjų rūšių sakė, jog „negali apsakyti, koks jis nepaprastas“ ir pridūrė, kad jam visa tai atrodo neįtikėtina.
Van Heldenas 35 metus tyrinėjo banginius su kastuvo formos dantimis, tačiau pirmadienį jis pirmą kartą dalyvavo šios rūšies banginio skrodime.
Tiesą sakant, kruopštus gyvūno, kuris liepos mėnesį buvo išplautas negyvas Naujosios Zelandijos paplūdimyje, tyrimas – pirmasis toks, koks kada nors buvo atliktas.
Jūroje dar nebuvo pastebėtas nė vienas gyvas padaras.
Sąrašas to, ko mokslininkai nežino apie banginius kastuvo formos dantimis, yra ilgesnis nei to, ką jie žino.
Jie nežino, kurioje vandenyno vietoje šie banginiai gyvena, kodėl jie niekada nebuvo pastebėti laukinėje gamtoje ir kaip atrodo jų smegenys.
Visi banginiai kastuvo formos dantimis turi skirtingas skrandžio sistemas, o tyrėjai nežino, kaip savo maistą perdirba ši rūšis. Be to, jie taip pat nežino, kaip šis banginis nugaišo.
Kitą savaitę mokslininkai, tyrinėjantys 5 metrų ilgio patiną žemės ūkio tyrimų centre netoli Dunedino miesto, tikisi tai išsiaiškinti.
„Gali būti, kad yra visiškai naujų mokslui parazitų, kurie tiesiog gyvena šiame banginyje. Kas žino, ką atrasime?“ – sakė van Heldenas.
Kur buvo rasti pirmieji šeši banginiai?
Iki šiol buvo rasti tik šeši kiti banginiai, tačiau visi rasti banginiai buvo palaidoti prieš atliekant DNR tyrimus, kurie būtų galėję padėti patvirtinti jų tapatybę.
Gamtos apsaugos departamento duomenimis, Naujoji Zelandija yra dažnas banginių nuskendimo taškas – nuo 1840 m. užregistruota daugiau kaip 5 000 tokių atvejų.
Pirmieji banginių su kastuvo formos dantimis kaulai buvo rasti 1872 m. Naujosios Zelandijos Pitto saloje.
Dar vienas radinys buvo aptiktas XX a. šeštajame dešimtmetyje jūroje esančioje saloje, o trečiojo banginio kaulai 1986 m. rasti Čilės Robinzono Kruzo saloje.
2002 m. atlikus DNR sekos nustatymą paaiškėjo, kad visi trys egzemplioriai priklauso tai pačiai rūšiai ir kad ji skiriasi nuo kitų banginių.
Tačiau žinduolius tyrinėjantys mokslininkai negalėjo patvirtinti, ar ši rūšis išnyko, iki 2010 m., kai Naujosios Zelandijos paplūdimyje buvo išplauti du negyvi banginiai su kastuvo formos dantimis. Tačiau nė vienas iš jų nebuvo ištirtas anksčiau.
Išskirtinė banginio skrodimo eiga
Skrodimas bus tylus, metodiškas ir lėtesnis nei įprastai, nes jis atliekamas bendradarbiaujant su maoriais, Naujosios Zelandijos čiabuviais.
Maoriams banginiai yra taonga – brangus lobis, todėl su šiuo padaru bus elgiamasi su pagarba protėviui.
Vietos iwi (genties) nariai dalyvaus skrodimo metu ir bus konsultuojami kiekviename žingsnyje, kad galėtų pasidalyti tradicinėmis žiniomis ir laikytis papročių, pavyzdžiui, prieš pradedant tyrimą sukalbėti karakia (maldą) už gyvūną.
„Pagal mūsų tikėjimą ir tradicijas šis banginis yra Tangaroa, vandenyno dievybės, dovana. Mums labai svarbu gerbti šią dovaną ir pagerbti banginį.“ – sakė Tumai Cassidy, vienas iš vietinių žmonių Te Rūnanga Ōtākou.
Po skrodimo iwi pasiliks banginio žandikaulį ir dantis, o skeletas bus eksponuojamas muziejuje. Šioms dalims atkurti bus naudojamas 3D spausdinimas, naudojant šią savaitę padarytą banginio galvos kompiuterinę tomografiją.
„Visa tai padeda susidaryti turtingesnį šios rūšies vaizdą, taip pat pasako, kaip ji sąveikauja su mūsų vandenynais.“ – sakė Cassidy.
Kur gyvena ši paslaptinga banginių rūšis?
Manoma, kad banginiai su kastuvo formos dantimis gyvena didžiuliame Ramiojo vandenyno pietinėje dalyje, kur yra giliausios pasaulyje vandenyno įdubos.
Šie banginiai yra giliausiai vandenyne maisto ieškantys nardytojai ir jie gali retai iškilti į paviršių, taip dar labiau padidindami savo paslaptingumą.
Susirinkusių mokslininkų tarpe buvo keletas atvykusių iš užsienio, kad pamatytų banginį, kuris po atradimo buvo patalpintas į šaldytuvą.
Lyginamosios anatomijos specialistė iš Icahn Mount Sinai medicinos mokyklos Niujorke Džoi Reidenberg teigė, kad juos „domina ne tik tai, kaip šie gyvūnai mirė, bet ir tai, kaip jie gyveno“.
Ji taip pat pridūrė, kad išsiaiškinę, kaip jie gyvena, galiausiai tikisi „rasti atradimų, kuriuos galės pritaikyti žmogui.“
