Įspūdingas „NASA“ marsaeigio atradimas: Marse aptikti galimi gyvybės ženklai

Kad Marse gali egzistuoti gyvybė žinoma jau seniai, tačiau iki šiol dar nebuvo tikrų įrodymų apie jos buvimą šioje planetoje. Visgi „NASA“ mokslininkai pateikė pakankamai pagristų duomenų iš neįprastos uolienos, kurioje aptinkami tam tikri senoviniai biologiniai žymenys.

Paaiškėjo po metų

Dar praėjusiais metais „NASA“ marsaeigis „Perseverance“ surinko mėginį iš senos išdžiūvusios upės vagos Jezero krateryje, kuri potencialiai galėjo išsaugoti senovės mikrobų gyvybės įrodymų.

Iš „Cheyava Falss“ uolienos paimtas mėginys po metų jau yra ištirtas, o naujausias tyrimas atskleidė, kad uolienoje rasti bioženklai, kurie rodo, kad medžiaga gali turėti biologinę kilmę.

„NASA“ mokslininkai tvirtina, kad šis „Perseverance“ projekto metu identifikuotas atradimas yra artimiausias iki šiol gyvybės Marse įrodymas. Jis taip pat yra ir visiškai netikėtas – mėginiai įtraukia kai kurias jauniausias nuosėdines uolienas, o iki šiol manyta, kad senovinės gyvybės požymiai galėtų būti sutelkti tik į senesnes uolienas.

Tai leidžia manyti, kad Marsas galėjo būti tinkamas gyvybei ilgesnį laikotarpį arba vėliau planetos istorijoje nei manyta anksčiau.

Rezultatai bus analizuojami toliau

Gauti rezultatai yra įspūdingi, tačiau galutinei išvadai dar reikės daugiau duomenų ir tolesnių tyrimų. Tačiau atskleidžiama, kad marsaeigio moksliniai prietaisai nustatė, kad darinio nuosėdinės uolienos yra sudarytos iš molio ir dumblo, kurie Žemėje saugoja praeities mikrobų gyvybę. Jose rasta ir organinės anglies, sieros, oksiduotos geležies ir fosforo.

„Cheminių junginių derinys, kurį radome, galėjo būti turtingas energijos šaltinis mikrobinėms medžiagų apykaitoms. Tačiau tai, kad duomenyse matėme visus šiuos įtikinamus cheminius požymius, dar nereiškia, jog turime potencialų bioženklą. Reikėjo išanalizuoti, ką tie duomenys gali reikšti“, – teigia marsaeigio „Perseverance“ mokslininkas Joel Hurowitz.

Mokslinių instrumentų pagalba ant strėlės formos uolienos buvo rastos spalvotos dėmės, pavadintos leopardo dėmėmis. Būtent jas ir galėjo palikti mikrobų gyvybė, jei ji kaip energijos šaltinį naudojo joje esančias žaliavas – rastą organinę anglį, sierą ir kt. Panašūs procesai vyksta ir Žemėje.

Raudonosios planetos tyrimai yra viena ambicingiausių kosmoso srities tikslų, o „NASA“ nuolatos ieško būdų, kaip pasiekti šią planetą ir atlikti kuo tikslesnius tyrimus. Pastaraisiais metais keletą unikalių atradimų čia atliko kosmoso agentūros marsaeigis.

Viršelio nuotr. iš „NASA“