Ekspertai: Lietuva ir Suomija iki 2030 m. taps elektros energijos kaupimo baterijų lyderėmis Šiaurės Europoje

Lietuva ir Suomija iki 2030 metų gali tapti sparčiausiai augančiomis elektros energijos kaupimo baterijų rinkomis Šiaurės Europoje, atskleidžia analitikų bendrovės „Aurora Energy Research“ prognozė. Joje teigiama, kad šiose šalyse iki dešimtmečio pabaigos įrengta baterijų kaupimo galia gali viršyti 1,4 gigavato (GW). Analitikai taip pat pažymi, kad kai kurie pažangiausi projektai gali generuoti dviženklę investicijų grąžą, todėl rinka sparčiai trauks investuotojų dėmesį.

Analitikai prognozuoja spartų baterijų projektų augimą

Oksfordo universiteto dėstytojų ir ekonomistų įkurta nepriklausoma energetikos rinkos analizės ir duomenų teikėja kovo 26 dieną paskelbtame vertinime pranešė, kad Lietuva ir Suomija tampa vienomis aktyviausių naujų baterijų projektų rinkų Šiaurės Europoje. Ekspertai prognozuoja, kad per artimiausius metus čia atsiras vis daugiau didelio masto elektros energijos kaupimo sistemų, kurios bus jungiamos prie elektros perdavimo tinklų.

Kaip pažymi „Aurora Energy Research“ analitikai, palankios rinkos sąlygos ir augantis lankstumo poreikis energetikos sistemoje leidžia tikėtis patrauklios grąžos investuotojams. Analizėje pabrėžiama, kad Lietuva ir Suomija išsiskiria stipriais vystomų projektų portfeliais ir palankiomis politikos priemonėmis, pavyzdžiui, subsidijomis, kurios gali padengti iki 30 proc. baterijų projektų kapitalo investicijų. Taip pat kai kuriais atvejais baterijoms, prijungtoms prie perdavimo tinklo, taikomi mažesni tinklo mokesčiai.

Analitikai taip pat pažymi, kad investuotojų susidomėjimą didina dideli elektros kainų svyravimai didmeninėse ir balansavimo rinkose – būtent šios rinkos tampa pagrindiniu baterijų projektų pajamų šaltiniu.

Kuo svarbios elektros energijos kaupimo baterijos

Didelio masto baterijos tampa svarbia elektros sistemų dalimi, nes leidžia efektyviau valdyti energijos pasiūlą ir paklausą. Kai vėjo ar saulės elektrinės pagamina daugiau elektros nei tuo metu suvartojama, baterijos gali ją sukaupti ir panaudoti vėliau.

Tai ypač svarbu regionuose, kuriuose sparčiai plečiama atsinaujinanti energetika. Pasak analitikų, tokios technologijos padeda išvengti elektros tinklo perkrovos, sumažina energijos kainų svyravimus ir leidžia geriau integruoti naujus vėjo ar saulės parkus į energetikos sistemą.

Lietuvoje pirmoji komercinė baterija žaliosios energijos tiekėjo „Green Genius“ buvo pristatyta praeitų metų pabaigoje Butrimonyse, o iki tol veikė valstybinis „Energy Cells“ rezervas, kurį sudaro keturi baterijų parkai Vilniuje, Šiauliuose, Alytuje ir Utenoje. Panašūs projektai Lietuvos įmonių šiuo metu vystomi ir kituose miestuose, kaip Mažeikiuose, Kelmėje ar Rietave.

TAIP PAT SKAITYKITE: 2025-ieji – rekordiniai investicijų metai Rytų Europai: Lietuva tarp aktyviausių regiono rinkų

Platesnis kontekstas Europoje

Baterijų energijos kaupimo sektorius šiuo metu sparčiai auga visoje Europoje. Pastaraisiais metais įrengta baterijų galia žemyne jau viršijo 17 GW, o prognozuojama, kad iki 2030 metų ji gali išaugti iki daugiau nei 80 GW. Pasak „Aurora Energy Research“, jei dabartinės rinkos sąlygos išliks, geriausiai išvystyti baterijų projektai Lietuvoje ir Suomijoje iki 2029 metų gali pasiekti daugiau nei 12 proc. vidinę investicijų grąžą (IRR).

Taigi, didėjant atsinaujinančios energijos gamybai ir mažėjant technologijų kainai, baterijos tampa vienu svarbiausių energetikos transformacijos elementų. Jei dabartinės prognozės pasitvirtins, Lietuva ir Suomija gali tapti reikšmingomis šalimis šioje rinkoje.