Atrastas siaubingas vandenyno gelmių plėšrūnas: kas slepiasi po tamsia Atakamos įduba?

Hadalo zona, kuriai būdinga tamsa ir didelis slėgis, atrodo negyvenama, tačiau joje gyvena dešimtys unikalių organizmų. Kiekviena ten atrasta rūšis yra svarbi dėlionės, kaip gyvybė išsivystė ir net klesti vienoje ekstremaliausių Žemės aplinkų, dalis.

Naujame tyrime atkreipiamas dėmesys į vieną iš šių rūšių – naujai pavadintą Dulcibella camanchaca. Šis vėžiagyvis yra pirmasis didelis, aktyvus plėšrus amfipodas iš šių ekstremalių gelmių.

Šią rūšį atrado Vudso Holo okeanografijos instituto (Woods Hole Oceanographic Institution, WHOI) ir Čilės Tūkstantmečio okeanografijos instituto (Instituto Milenio de Oceanografía, IMO) mokslininkai.

Kas yra šis ką tik atrastas vandenyno gelmių plėšrūnas?

„Dulcibella camanchaca yra greitai plaukiojantis plėšrūnas, kurį pavadinome Andų regiono tautų kalbų žodžiu „tamsa“, reiškiančiu gilų, tamsų vandenyną, iš kurio jis atkeliauja.“ – paaiškino viena iš pagrindinių tyrimo autorių, WHOI hadalų ekologė daktarė Johanna Weston.

Šis beveik 4 cm ilgio vėžiagyvis naudoja specializuotas plėšriąsias ataugas, kad gaudytų ir medžiotų mažesnius amfipodus Atakamos (Peru ir Čilės) įduboje, kur maistas yra ribotas.

Tranšėja driekiasi palei rytinę Ramiojo vandenyno pietinę dalį, ties šiaurine Čilės pakrante nusileidžia į didesnį nei 8 000 m gylį ir jau seniai žavi mokslininkus.

Atakamos įduboje, esančioje po maistingųjų medžiagų turtingais ir produktyviais paviršiniais vandenimis ir geografiškai nutolusioje nuo kitų hadalinių aplinkų, gyvena savita vietinių rūšių bendrija.

„Įdomiausia, kad DNR ir morfologijos duomenys rodo, jog ši rūšis taip pat yra nauja gentis, o tai rodo, kad Atakamos įduba yra endeminė vieta.“ – tęsė J. Weston.

Kaip buvo atrasta nauja plėšrūnų rūšis?

Šis nepaprastas atradimas yra 2023 m. Integruotos giliavandenių vandenynų stebėjimo sistemos (Integrated Deep-Ocean Observing System, IDOOS) ekspedicijos, vykdomos laivu „R/V Abate Molina“, kuriai vadovauja IMO mokslininkai, dalis.

Keturi Dulcibella camanchaca individai buvo surinkti 7 902 metrų gylyje naudojant landerį – nepririštą platformą, skirtą mokslinei įrangai, įskaitant gaudykles su masalais, gabenti į vandenyno dugną ir iš jo.

Saugiai sugrįžę į laivo denį, sugauti amfipodai buvo užšaldyti, o vėliau Koncepcijos universitete atlikta išsami morfologinė ir genetinė analizė.

„Šis tyrimas, atliktas bendradarbiaujant ir taikant integruotą metodą, patvirtino, kad Dulcibella camanchaca yra nauja rūšis, ir išryškino nuolatinius biologinės įvairovės atradimus Atakamos įduboje.

Šis atradimas pabrėžia tolesnių giliavandenių tyrinėjimų, ypač Čilės priekinėse pakrantėse, svarbą. Tikimasi, kad toliau tyrinėjant Atakamos įdubą bus padaryta daugiau atradimų.“ – sakė viena iš pagrindinių autorių daktarė Carolina González iš IMO.

Tobulėjant tyrimų technologijoms, mokslininkai tikisi atrasti daugiau rūšių, kurių kiekviena suteiks žinių apie evoliucinį spaudimą ir prisitaikymą, būdingą tik giliajam vandenynui.

Šio tyrimo rezultatai prisidės prie platesnių pastangų suprasti giliavandenių vandenynų ekosistemas ir apsaugoti jas nuo kylančių grėsmių, tokių kaip tarša ir klimato kaita.