Pereiti prie pagrindinio turinio
Skip to content
Ar želdiniai prie namų tikrai mažina taršą?

Ar želdiniai prie namų tikrai mažina taršą?

Medžiai, krūmai ir gyvatvorės dažnai laikomi natūraliais oro filtrais, todėl gali atrodyti savaime suprantama, kad daugiau augalų prie namų reiškia švaresnį orą. Tačiau daugiau kaip 34 tūkst. mokslinių darbų išanalizavę tyrėjai aptiko netikėtą problemą – iki šiol beveik nėra tiesioginių duomenų, parodančių, ar privatūs sodai iš tiesų sumažina taršą, kuria kvėpuoja gyventojai.

REKLAMA

Rytų Londono universiteto vadovaujama apžvalga, paskelbta moksliniame žurnale „Nature-Based Solutions“, apėmė daugiau kaip 34 000 publikacijų. Vos 43 darbai atitiko kriterijus ir nagrinėjo sodus bei oro taršą, tačiau nė viename tiesiogiai nebuvo matuojama, ar želdiniai privačiame kieme sumažina teršalų koncentraciją arba pagerina orą prie gyvenamojo namo.

Tai nereiškia, kad augalai neveikia. Tyrėjų išvada kita: kol kas neturime pakankamai realiuose privačiuose soduose surinktų duomenų, kad gyventojams būtų galima patikimai pasakyti, kokius augalus, kur ir kokiu tankumu reikėtų sodinti siekiant švaresnio oro.

REKLAMA

Tokia žinių spraga svarbi dėl pačių privačių želdynų masto. Jungtinėje Karalystėje yra apie 25,8 mln. sodų, užimančių maždaug 959 800 hektarų. Skaičiuojama, kad privatūs sodai sudaro apie 41 proc. viso Londono ploto. Tai viena didžiausių, bet kartu ir prasčiausiai oro kokybės požiūriu ištirtų miesto žaliosios infrastruktūros dalių.

Jums gali patikti: Auginate „pinigų medį“? Mokslininkai jo lapuose aptiko netikėtą matematinę sistemą

Augalai gali ir sugerti taršą, ir neleisti jai išsisklaidyti

Ankstesni didesnių miesto žaliųjų erdvių tyrimai rodo, kad medžiai, krūmai, gyvatvorės ir žaliosios sienos gali sulaikyti ore esančias kietąsias daleles bei sugerti kai kuriuos dujinius teršalus. Ypač veiksmingi gali būti augalai šiurkščiais, plaukuotais arba vaškiniais lapais, ant kurių lengviau nusėda taršos dalelės.

REKLAMA

Smulkias daleles gali gerai surinkti ir tankią, visus metus išliekančią lają turintys spygliuočiai. Tačiau vien augalo gebėjimo sulaikyti teršalus nepakanka, kad būtų galima spręsti apie orą, kuriuo iš tikrųjų kvėpuoja žmonės.

Privatus sodas nėra atvira laboratorinė erdvė. Oro judėjimui jame įtakos turi namai, tvoros, garažai, sandėliukai, stovintys automobiliai, medžių lajos ir skirtingo aukščio augalai. Tanki augmenija gali sulaikyti dalį nuo gatvės sklindančių teršalų, bet kartu sumažinti ventiliaciją ir neleisti užterštam orui išsisklaidyti.

Todėl net gyvatvorės poveikis nėra vienareikšmis. Ji gali tapti barjeru tarp judrios gatvės ir gyvenamojo kiemo, tačiau rezultatas priklauso nuo gyvatvorės aukščio, tankumo, atstumo iki kelio, aplinkinių pastatų ir oro sąlygų. Netinkamai suplanuotas tankus želdinių sluoksnis kai kuriose vietose teoriškai galėtų ne sumažinti, o padidinti žmonių sąlytį su susikaupusiais teršalais.

REKLAMA

„Augalai gali surinkti teršalus, tačiau sodas yra kur kas daugiau nei pavienių augalų rinkinys“, – aiškino pagrindinė darbo autorė Karina Corada-Pérez. Pasak jos, rezultatą gali lemti visas sklypo išplanavimas, jo ribos, artumas prie kelių ir pastatų bei tai, kaip konkrečioje vietoje juda oras.

Ne visi augalai turi vien tik teigiamą poveikį. Kai kurios rūšys išskiria natūralius lakiuosius organinius junginius, kurie tam tikromis sąlygomis gali prisidėti prie antrinių oro teršalų susidarymo. Kiti augalai išskiria daug alergizuojančių žiedadulkių.

Oro kokybę gali veikti ir pati sodo priežiūra. Benzinu varomos vejapjovės bei kiti įrankiai išskiria teršalus, o pjovimas ir genėjimas gali pakeisti augalų išskiriamų junginių kiekį. Vis dėlto šis poveikis privačiuose soduose taip pat dar menkai ištirtas.

Taip pat skaitykite: Šie populiarūs maisto produktai turi daugiausiai mikroplastiko

Daugiausia klausimų kyla auginantiems maistą prie kelių

Apžvalgoje atkreipiamas dėmesys ir į žmones, kurie šalia judrių kelių ar pramoninių teritorijų augina daržoves, vaisius bei prieskonines žoleles.

Ankstesniuose tyrimuose kai kuriuose prie intensyvaus eismo kelių užaugintuose valgomuose augaluose nustatytos padidėjusios metalų, įskaitant šviną, koncentracijos. Daugiau teršalų buvo linkusios sukaupti lapinės žolelės, pavyzdžiui, petražolės ir mėtos, o šakniavaisiai bei ankštiniai jų paprastai sukaupė mažiau.

Kai kuriuose pasėliuose, augintuose arčiau kaip 10 metrų nuo judrių kelių, teršalų koncentracija viršijo Europoje taikomas ribines vertes. Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad tai nėra raginimas atsisakyti maisto auginimo namuose.

Kol kas neaišku, kaip taršos patekimą į dirvožemį ir augalus pakeičia tvoros, gyvatvorės, augalų išdėstymas, kelio atstumas ir vietos reljefas. Būtent todėl negalima visiems sodams taikyti vienos universalios taisyklės.

Tyrėjai ragina oro kokybę pradėti matuoti tikruose gyvenamuosiuose sklypuose, o ne išvadas apie privačius sodus perkelti iš parkų, žaliųjų sienų ar plačių miesto gatvių tyrimų. Tik tokie duomenys leistų nustatyti, kada želdiniai veikia kaip taršos barjeras, o kada jie sutrikdo oro cirkuliaciją.

Nepaisant šių neatsakytų klausimų, privatūs sodai išlieka svarbūs. Jie padeda vėsinti miestus, sugeria lietaus vandenį, mažina potvynių riziką, palaiko biologinę įvairovę ir teigiamai veikia žmonių savijautą. Tačiau teiginys, kad bet kokie želdiniai prie namų automatiškai užtikrina švaresnį orą, kol kas nėra pagrįstas tiesioginiais matavimais.

Naujoji apžvalga neįrodo, kad sodai oro taršos nemažina. Ji parodo, jog vien augalų buvimo nepakanka – poveikį gali nulemti tai, kas pasodinta, kur pasodinta ir ar užterštas oras konkrečioje erdvėje gali laisvai judėti.

Kaip vertinate šį straipsnį?

NAUJIENOS IŠ INTERNETO

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!
10

Taip pat skaitykite

Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.