Pekine Rusijos diktatorius Putinas suskubo domėtis nemirtingumo tema

Per karinį paradą Pekine buvo nugirsta netikėta tema – Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos lyderis Xi Jinpingas svarstė, ar biotechnologijos galėtų padaryti žmogų nemirtingą. Putinas ypač domėjosi mintimi, kad pakartotinės organų transplantacijos galėtų amžinai išlaikyti jaunystę. Nors tokie svarstymai skamba tarsi iš mokslinės fantastikos, idėja apie gyvenimo trukmės ilginimą tampa vis realesnė – kartu keldama ir rimtų etinių, socialinių bei technologinių klausimų.

Ar organų transplantacijos galėtų padaryti mus nemirtingus?

Pasak Monašo universiteto (Australija) bioetikos dėstytojo dr. Juliano Koplino, klaidinga manyti, kad nuolatinės organų transplantacijos galėtų padaryti mus nemirtingais.

Pagrindinė problema – organų trūkumas: jau dabar jų stinga daugeliui ligonių, tad skirti juos vien tik gyvenimo pratęsimui būtų neetiška. 

Putinas galėjo galvoti apie laboratorijoje iš kamieninių ląstelių išaugintus organus, tačiau ir ši technologija dar yra labai toli nuo realybės. 

Šiuo metu mokslininkai gali sukurti tik mažus audinių modelius – „organoidus“, o visiškai funkcionuojančių, persodinimui tinkamų organų dar nėra. 

Net jei tokie organai būtų prieinami, svarbu nepamiršti, kad senėjimas silpnina organizmo gebėjimą atsistatyti. O juk kiekviena transplantacija – didžiulė apkrova kūnui, ypač vyresniame amžiuje. 

Dar sudėtingesnė tema – smegenys. Inkstų ar kepenų transplantacija nepakeičia asmens tapatybės, tačiau smegenų transplantacija reikštų visišką asmenybės praradimą – tai būtų ne tas pats žmogus.

Kiti būdai siekti ilgaamžiškumo

Organų transplantacijos nėra vienintelis gyvenimo pratęsimo kelias – mokslas ieško efektyvesnių sprendimų. 

Gyvūnams jau pavyko prailginti gyvenimą skiriant vaistus, genetikos koregavimo intervencijas, mitybos korekcijas ar ląstelių perprogramavimą, grąžinant jas į „jaunesnę“ būseną. Nors žmogui tai pritaikyti sudėtinga, nėra įrodymų, kad mūsų senėjimas būtų nepakeičiamas. 

2024 m. Putinas pradėjo nacionalinę programą kovai su senėjimu, tačiau daugelis ekspertų abejoja dėl Rusijos mokslinių galimybių. Vis dėlto, investicijos į ilgaamžiškumą vyksta ir Vakaruose – čia milijardieriai finansuoja pažangias biotechnologijas, siekdami sulėtinti ar net apversti senėjimo procesą.

Neseniai rašėme apie 3 pagrindines problemas, susijusias su ilgaamžiškumo industrija. Skaitykite plačiau šiame straipsnyje.

Anti-senėjimo tyrimai – ne tik prabangos reikalas

Kita vertus, dr. J. Koplino teigimu, nesvarbu, ar kalbame apie autoritarinius lyderius, ar Silicio slėnio milijardierius – jų susidomėjimas gyvenimo pratęsimu dažnai sulaukia kritikos. Mirtis yra visų lygybės ženklas, todėl toks siekis kelia nepasitikėjimą. 

Visgi svarbu atskirti motyvus nuo faktų: net jei ilgaamžiškumo siekio tikslai ne visuomet kilni, senėjimo sulėtėjimas galėtų reikšmingai sumažinti širdies ligų, vėžio ir demencijos riziką bei pagerinti visuomenės sveikatą.

Noras gyventi ilgiau yra natūralus, o gyvenimo trukmė per pastarąjį šimtmetį sparčiai išaugo. Tačiau ilgaamžiškumas kelia svarbią etinę dilema – ar ilgesnis gyvenimas nesustabdys socialinės kaitos? 

Su amžiumi žmonių požiūris dažnai tampa uždaras, o jaunimo idėjos yra būtinos progresui. Idėją apie amžinai valdantį lyderį – pavyzdžiui, Putiną prezidento soste iki 2150 m. – daugeliui keltų nerimą.

Didžiausia etinė dilema – ar ilgesnis gyvenimas nesustabdys socialinės kaitos. Su amžiumi mūsų požiūris dažnai tampa rigidus, o jaunos kartos nešamos idėjos yra būtinos progresui. Amžinai valdantys lyderiai, kaip Putinas 2150 metais, daugeliui keltų didelį nerimą.