Ar dirbtiniai saldikliai verčia mus valgyti daugiau? Naujas tyrimas meta iššūkį populiariam įsitikinimui

Recenzuojamame moksliniame žurnale „Nutrients“ kovo 17 dieną paskelbto tyrimo rezultatuose teigiama, kad dirbtiniai saldikliai greičiausiai nedidina nei apetito, nei bendro suvartojamo maisto kiekio. Mokslininkai, išanalizavę įvairių klinikinių tyrimų duomenis, nustatė, kad šios medžiagos neturi reikšmingo poveikio kasdieniam kalorijų suvartojimui. Vertinimas apėmė skirtingas saldiklių rūšis ir jų poveikį tiek trumpuoju, tiek ilgesniu laikotarpiu.

Ar saldikliai skatina persivalgymą?

Ilgą laiką buvo manoma, kad dirbtiniai saldikliai gali skatinti didesnį alkį. Ankstesni tyrimai rodė, kad saldus skonis be kalorijų gali „supainioti“ organizmo signalus ir paskatinti vėliau suvalgyti daugiau. Visgi naujas tyrimas meta iššūkį šiai tiesai teigdamas, kad iš tiesų nuosekliai šis efektas nėra stebimas.

Tyrėjų atliktoje sisteminėje apžvalgoje ir šių duomenų analizėje pastebėta, kad daugelyje įvertintų tyrimų žmonės, vartoję saldiklius, nesuvalgė daugiau nei tie, kurie rinkosi cukrų ar nesaldintus produktus. Kai kuriais atvejais net fiksuotas mažesnis bendras kalorijų suvartojimas, ypač kai saldikliai pakeitė cukrų gėrimuose.

Poveikis priklauso nuo medžiagų

Pasak tyrėjų, analizė apėmė įvairius saldiklius, įskaitant aspartamą ir sukralozę. Ir nors bendras poveikis buvo neutralus, pastebėta, kad kai kurios medžiagos gali šiek tiek veikti sotumo ar gliukozės reguliavimo mechanizmus.

Visgi mokslininkai aiškina, kad pokyčiai buvo nedideli ir nepakankami, kad reikšmingai pakeistų žmonių valgymo įpročius. Tai leidžia daryti išvadą, kad saldiklių poveikis organizmui yra sudėtingas, bet ne toks stiprus, kaip manyta anksčiau.

TAIP PAT SKAITYKITE: Populiarus cukraus pakaitalas siejamas su smegenų ląstelių pažeidimu ir insulto rizika

Abejonių vis dar kyla

Nepaisant naujausių duomenų, diskusijos apie dirbtinių saldiklių poveikį neslopsta. Kai kurie ankstesni stebėjimo tyrimai siejo jų vartojimą su didesniu kūno svoriu, tačiau tokie rezultatai gali būti paaiškinami ir kitais veiksniais – pavyzdžiui, bendrais mitybos įpročiais ar gyvenimo būdu.

Vis dėlto dabartiniai duomenys leidžia manyti, kad trumpuoju laikotarpiu saldikliai gali būti naudingi, nes nėra įrodymų, jog jie skatintų kompensacinį persivalgymą. Kita vertus, mokslininkai pabrėžia, kad ilgalaikis poveikis išlieka ne iki galo aiškus ir gali priklausyti nuo bendro mitybos konteksto.

Svarbus ir psichologinis aspektas – rinkdamiesi mažiau kalorijų turinčius produktus, žmonės kartais jaučiasi galintys „atsigriebti“ kitur, todėl gali suvartoti daugiau kitų kaloringų maisto produktų.

Todėl svarbiausia išlieka ne atskiri ingredientai, o visuma – subalansuota mityba, saikas ir ilgalaikiai pasirinkimai.