Apklausa: kas šeštas lietuvis lėktuve neįjungia skrydžio režimo

Ekspertai įspėja, kad mobiliojo telefono naudojimas skrydžio metu labiau kenkia ne orlaiviui, bet mobiliajam telefonui.

„Saily“ atlikta apklausa rodo, jog kas šeštas lietuvis (17%) savo telefonuose lėktuve neįjungia skrydžio režimo: 9% keliautojų pripažįsta, kad skrydžio režimo išvis neįsijungia, dar 8% – kad tai padaro tik kartais. Kelionių ir aviacijos ekspertai pabrėžia, kad toks veiksmas – pavojingas, tam pritaria ir aviacijos saugumo profesionalai.

„Paplitusi nuomonė, kad neįjungus skrydžio režimo įrenginys gali trikdyti orlaivio sistemų veikimą, yra teisinga tik teoriniame lygmenyje, nes projektuojant ir gaminant šiuolaikinius orlaivius į tai yra atsižvelgiama. Visgi išjungti telefoną arba įsijungti skrydžio režimą derėtų, nes telefono naudojimas skrydžio metu gali pakenkti pačiam įrenginiui ir keleivių saugumui“, – sako Vykintas Maknickas, „Saily“ generalinis direktorius.

Skrydžio režimo labiausiai nemėgsta… senjorai

Apklausa parodė, jog labiausiai aviacijos taisyklėms nepaklūsta vyresnio amžiaus lietuviai. 25% vyresnių keliautojų, ypač virš 60 metų, skrydžio režimo taisyklę ignoruoja arba prisimena tik kartais. Jaunesnieji (15-39 metų) keleiviai į šią pareigą žiūri atidžiau ir tik maždaug 15% ne visada paspaudžia skrydžio režimo ikonėlę.

Vyrų ir moterų elgesys taip pat skiriasi. Moterys dažniau laikosi reikalavimų – tik 7% nurodė, kad ne visada įjungia skrydžio režimą. Tuo tarpu net 28% vyrų renkasi nepaisyti taisyklių – 15% pripažįsta, kad niekada nejungia skrydžio režimo, o dar 13% daro tai tik retkarčiais.

„Vyrai dažniau nei moterys linkę ignoruoti oro linijų saugumo taisykles – galbūt dėl neatsargumo ar įsitikinimo, kad „vienas telefonas nieko nepakeis“. Visgi apklausa rodo, kad jeigu lėktuve yra 180 keleivių, neįjungę skrydžio režimo gali būti net 30 keleivių“, –  sako Maknickas.

Skrydžio režimas svarbiausias pakilimo ir nusileidimo metu

VILNIUS TECH Antano Gustaičio aviacijos instituto aviacijos prodekanas ir Aeronautikos inžinerijos katedros vedėjas doc. dr. Darius Rudinskas patvirtina, kad mobilaus ryšio telefono galimybė sutrikdyti normalų orlaivio sistemų veikimą yra minimali. Labiau tikėtina, kad neįjungtas skrydžio režimas gali pakenkti pačiam įrenginiui.

„Mobilusis telefonas visada yra prisijungęs prie bazinės stoties, o mums judant net nepastebime, kaip nuo vienos stoties jis persijungia prie kitos. Esant orlaivio viduje, prie bazinės stoties esame prisijungę tik iki tam tikro aukščio. Ieškodamas bazinės stoties, telefonas siunčia vis didesnės galios signalą, kol pasiekia savo maksimalią galią. Toks sąlyginai ilgas telefono veikimas padidintu energijos vartojimo režimu gali neigiamai paveikti telefono elektroniką, ypač bateriją“, – teigia aeronautikos ekspertas.

Be to, visos kompanijos draudžia mobilių įrenginių naudojimą pakilimo ir nusileidimo metu labiau dėl žmogiškojo veiksnio. Pakilimo ir tūpimo metu keleiviai patiria perkrovas, dėl ko mobilus įrenginys gali nukristi ant grindų ir patirti pažeidimus, dėl kurių gali sutrikti baterijos veikimas.

„Orlaiviui kylant ir leidžiantis, keleiviai nesinaudodami mobiliuoju telefonu gali labiau susikoncentruoti į įgulos teikiamą skrydžio informaciją. Evakuacijos iš orlaivio eksperimentų metu nustatyta, kad keleiviai, kurie daugiau dėmesio skyrė mobiliajam įrenginiui ir neklausė įgulos teikiamos informacijos, buvo labiau išsiblaškę ir evakavosi iš orlaivio lėčiau nei tie, kurie nesinaudojo mobiliaisiais įrenginiais“, – teigia doc. dr. D. Rudinskas.

Kodėl veikia „Wi-Fi“ lėktuve?

Nors gali pasirodyti, jog šie du ryšio metodai labai panašūs, jie turi tam tikrų veikimo principo skirtumų. „Wi-Fi“ lėktuvo salone galimas dėl lėktuve integruotos papildomos įrangos, kuri leidžia keleiviams teikti ryšio paslaugas, o „Wi-Fi“ maršrutizatorius sujungtas su palydovinio ryšio įrenginiu.  „Wi-Fi“ skrydžio metu siūlo vis daugiau oro linijų, taip suteikdamos keleiviams galimybę neatitolti nuo įvykių ant žemės, ypač itin ilgų skrydžių metu.

Vis dėlto, prieš jungiantis prie „Wi-Fi“ tinklo lėktuve vertėtų iš anksto įvertinti jo kainą ir saugumą. Palydovinis ryšys vis dar brangus, tad keliautojai raginami įsivertinti, kiek yra pasiryžę mokėti už internetą skrydžio metu. Be to, daugėja ir sukčių, kurie bendrakeleivius vilioja nemokamais, tačiau kenksmingomis programomis užkrėstais „Wi-Fi“ tinklais.

Metodologija: „Saily“ užsakymu internetinė apklausa atlikta „Norstat“ platformoje, joje dalyvavo 202 respondentai (15-90 m. lietuviai)