Amerikos CŽV viešai verbuoja informatorius Šiaurės Korėjoje, Irane ir Kinijoje

JAV Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) pradėjo naują informatorių verbavimo kampaniją Kinijoje, Irane ir Šiaurės Korėjoje.

Trečiadienį organizacija savo socialinės žiniasklaidos paskyrose mandarinų, persų ir korėjiečių kalbomis paskelbė pranešimus, kuriuose nurodė naudotojams, kaip saugiai su ja susisiekti.

Šių veiksmų įgyvendinimo imtasi po kampanijos, kuria buvo siekiama užverbuoti rusus po invazijos į Ukrainą ir kuri, CŽV teigimu, buvo sėkminga.

„Norime įsitikinti, kad asmenys kituose autoritariniuose režimuose žino, jog esame atviri bendradarbiavimui“, – sakoma CŽV atstovo pareiškime.

REKLAMA

Kaip vyksta CŽV verbavimas?

Verbavimo žinutėse, kurios buvo patalpintos tokiose platformose kaip „X“, „Facebook“, „YouTube“, „Instagram“, „Telegram“ ir „LinkedIn“, taip pat tamsiajame internete, buvo prašoma nurodyti asmenų vardus, pavardes, gyvenamąją vietą ir kontaktinius duomenis.

Išsamiose instrukcijose vartotojams buvo patariama susisiekti su CŽV per jos oficialią svetainę naudojantis patikimais šifruotais virtualiaisiais privačiais tinklais (VPN) arba anonimine interneto naršykle „Tor“, kuri dažnai naudojama prieigai prie tamsiojo interneto („darkweb“).

Dėl būsimų rezultatų abejojama

Tačiau dėl būsimų teigiamų CŽV rezultatų abejoja Hankuk užsienio studijų universiteto Seule tarptautinės politikos docentas Masonas Richey, kuris teigė:

„Neprisimenu jokių panašių verbavimo pastangų, bent jau korėjiečių kalba, naudojant „YouTube“ ar socialinę žiniasklaidą. Atrodo, kad jie remiasi sėkme Rusijoje, tačiau abejočiau, kiek tai bus veiksminga, turint omenyje, kad dauguma Šiaurės Korėjos gyventojų neturi prieigos prie interneto.“

REKLAMA

Profesorius Richey išreiškė prielaidą, kad Jungtinės Valstijos galbūt taikosi į Šiaurės Korėjos prekybininkus, kurie neoficialiai kerta sieną su Kinija ir gali turėti prieigą prie VPN tinklų.

JAV žvalgyba Šiaurės Korėją, Iraną ir Kiniją laiko „sunkiai pasiekiamais taikiniais“ renkant žvalgybinę informaciją, nes visose šalyse vykdomas griežtas sekimas, kuriuo siekiama užgniaužti nesutarimus.

Remiantis CŽV pranešimu, šios pastangos yra tik vienas iš būdų, kaip CŽV prisitaiko prie naujos pasaulinės aplinkos, kurioje didėja valstybės represijos ir visuotinis sekimas.

Tačiau profesorius Richey suabejojo bet kokios žvalgybinės informacijos, kurią galėjo surinkti kampanija, verte.

„Manau, reikia manyti, kad CŽV žino, ką daro, tačiau įdomu, kiek iš šių nepatenkintų žmonių yra pakankamai arti valdžios ir pakankamai arti vietų, kur priimami svarbūs sprendimai. Tačiau tai bent jau šiek tiek sumaišo šių kontržvalgybos operacijų mechanizmą.“ – teigė jis.

CŽV yra įsitikę, kad jų pastangos pasiteisins

Amerikos žvalgybos vadovai, padrąsinti pastangų Rusijoje, vis dėlto yra įsitikinę, kad jiems pavyks pasiekti pakankamai nepatenkintų piliečių, norinčių susisiekti su jais ir suteikti jiems potencialiai naudingos informacijos.

„Yra daugybė žmonių, kurie turi prieigą prie informacijos ir kurie yra nepatenkinti Xi režimu Kinijoje. Viduje yra žmonių, kuriems… dėl įvairių priežasčių iš esmės nepatinka kryptis, kuria Xi veda šalį, ir jie supranta, kad bendradarbiaudami su mumis gali padėti savo šaliai.“ – sakė CŽV direktoriaus pavaduotojas Davidas Cohenas.

Kinijos ambasados atstovas spaudai Liu Pengyu teigė, kad JAV vykdo „organizuotą ir sistemingą“ dezinformacijos kampaniją prieš Kiniją.

„Bet kokie bandymai įvaryti pleištą tarp Kinijos žmonių ir KKP (Kinijos komunistų partijos) arba susilpninti jų glaudų ryšį neišvengiamai žlugs“, – pareiškime sakė Liu.

Profesorius Richey sakė, kad vykdydamos tokio masto kampaniją įvairiose šalyse Jungtinės Valstijos gerai parodo, kaip jos vertina savo nacionalinio saugumo iššūkius.

„Dabar JAV įsitikinusios, kad jos dalyvauja ne tik dvišalėje konfrontacijoje su Kinija, Rusija, Iranu ir Šiaurės Korėja, bet ir konfrontacijoje su besiformuojančiu bloku“, – sakė profesorius Richey.

Profesoriaus nuomone, tokia dabartinė situacija labai akivaizdžiai primena Šaltojo karo laikus.