Rusija giriasi sukūrusi vakciną nuo vėžio, pacientams ją skirs nemokamai

Rusijos sveikatos apsaugos ministerija teigia sukūrusi vakciną nuo vėžio, kuri pacientams bus tiekiama nemokamai.

Vakcina bus pradėta naudoti 2025 m. pradžioje

Andrejus Kaprinas, vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministerijos Radiologinių medicininių tyrimų centrui, sakė, kad žmones vakcina bus pradėta skiepyti 2025 m. pradžioje.

Vakcina, matyt, bus naudojama vėžiu sergantiems pacientams gydyti, o ne skiriama plačiajai visuomenei, kad būtų užkirstas kelias augliams susidaryti.

Ankstesniuose Rusijos vyriausybės mokslininkų komentaruose teigiama, kad kiekviena injekcija yra pritaikyta konkrečiam pacientui, o tai panašu į Vakaruose kuriamas vakcinas nuo vėžio.

Šiuo metu neaišku, kokiam vėžiui gydyti skirta vakcina, koks jos veiksmingumas ir kaip Rusija planuoja ją platinti. Vakcinos pavadinimas kol kas nebuvo atskleistas.

Kaip veikia personalizuotos vakcinos nuo vėžio?

Kaip ir visame pasaulyje, Rusijoje vėžio atvejų skaičius didėja. 2022 m. užregistruota daugiau kaip 635 000 vėžio atvejų.

Manoma, kad šalyje labiausiai paplitusios storosios žarnos, krūties ir plaučių vėžio formos.

Personalizuotos vėžio vakcinos sukurtos taip, kad išmokytų imuninę sistemą atpažinti ir atakuoti konkretaus paciento vėžiui būdingus baltymus.

Tam vakcinose naudojama genetinė medžiaga, vadinama RNR, iš paties paciento naviko.

Panašiai kaip tradicinėse vakcinose, siekiant išvengti ligos, naudojama viruso dalis, šiose vakcinose naudojami nekenksmingi vėžio ląstelių paviršiaus baltymai, vadinami antigenais.

Kai šie antigenai patenka į organizmą, jie turėtų paskatinti imuninę sistemą gaminti antikūnus prieš juos, kurie sunaikina vėžio ląsteles.

Vakcinos nuo vėžio jau kuriamos ne vienoje šalyje

Kitos šalys taip pat stengiasi sukurti savo individualizuotas vakcinas nuo vėžio.

Gegužės mėnesį Floridos universiteto mokslininkai išbandė individualizuotą vakciną su keturiais pacientais, sergančiais glioblastoma – agresyviu smegenų vėžiu, nuo kurio mirė senatoriai Džonas Makeinas ir Bo Bidenas.

Komanda nustatė, kad injekcija sukelia stiprų imuninį atsaką praėjus vos dviem dienoms po injekcijos.

„Per mažiau nei 48 valandas mes galėjome pastebėti, kad šie navikai iš to, ką mes vadiname „šaltu“ – imuninis šaltis, labai mažai imuninių ląstelių, labai prislopintas imuninis atsakas – virsta „karštu“, labai aktyviu imuniniu atsaku“, – sakė vyresnysis tyrimo autorius Elias Sayouras, UF Health vaikų onkologas.

Jungtinės Karalystės (JK) mokslininkai taip pat bando individualizuotą vakciną nuo melanomos.

Pirmieji rezultatai parodė, kad ji smarkiai pagerino išgyvenamumo galimybes sergant šia liga, kuri yra mirtingiausia odos vėžio forma.

Stivas Young’as, 52 metų melanoma sergantis pacientas JK, pasiskiepijo vakcina atlikdamas klinikinį tyrimą. Jo teigimu, „tai geriausia galimybė sustabdyti vėžį“.