Pirmasis bendras NATO šalių tyrimas parodė, kas gintų savo valstybę – štai ką sako lietuviai

Praėjusių metų rudenį Rygos Stradinio universiteto ir Rygos geopolitikos studijų centro atlikta viena pirmųjų didelės apimties apklausų, vienu metu apėmusių visas NATO šalis, atskleidė, kiek žmonių būtų pasirengę ginti savo valstybę karo atveju. Rezultatai parodė, kurios šalys pasižymi didžiausiu gyventojų pasiryžimu ginti gimtinę – į dešimtuką pateko ir Lietuva.

Kuriose NATO šalyse pasiryžimas didžiausias

Tyrimo rezultatai, kuriuos kovo 20 dieną aptarė Rygos geopolitikos studijų centro direktorius ir Rygos Stradinio universiteto docentas Māris Andžāns, atskleidžia šalis, kuriose yra daugiausia piliečių, pasirengusių kovoti už savo valstybę.

Didžiausias pasiryžimas ginti šalį nustatytas Turkijoje – čia kovoti už savo valstybę teigė pasirengę net 88 proc. apklaustųjų. Aukšti rodikliai taip pat užfiksuoti Albanijoje (69 proc.), Švedijoje (66 proc.), Suomijoje (64 proc.) ir Juodkalnijoje (63 proc.).

Dešimtuke yra ir Graikija (64 proc.), Norvegija (61 proc.), Lietuva (52 proc.) bei Lenkija su Slovėnija (49 proc.).

Tyrimo duomenys rodo, kad Lietuva išsiskiria ir Baltijos regiono kontekste. Lietuvoje daugiau nei pusė apklaustųjų teigė, kad būtų pasirengę ginti savo šalį, o tai yra gerokai daugiau nei kitose dviejose Baltijos valstybėse. Estijoje tokią poziciją išreiškė 45 proc. respondentų, o Latvijoje – 37 proc.

Kodėl kai kuriose šalyse pasiryžimas didesnis

Kaip aiškina M. Andžāns, didelis pasirengimas ginti valstybę Turkijoje ir Šiaurės šalyse nėra netikėtas. Turkijoje tai dažnai siejama su sudėtinga geopolitine aplinka ir nuolatiniu saugumo neapibrėžtumu. Šiaurės valstybėse – ypač Suomijoje ir Švedijoje, pasiryžimą stiprina noras apsaugoti savo gyvenimo būdą bei didesnis saugumo grėsmės suvokimas dėl Rusijos veiksmų.

Nepaisant to, pakankamai dinamiškus rezultatus Baltijos valstybėse, eksperto teigimu, skatina rusakalbių gyventojų požiūris į valstybės gynybą.

Kur pasiryžimas mažiausias

Mažiausi rodikliai užfiksuoti kai kuriose Vakarų Europos valstybėse – Italijoje, Slovakijoje, Vokietijoje ar Nyderlanduose, kur pasiryžusių gyventojų ginti savo valstybę dalis neviršija 30 proc.

Kaip nurodoma analizėje, šios šalys šiuo metu nejaučia tiesioginės karinės grėsmės, todėl visuomenės nusiteikimas kovoti gali būti silpnesnis. Be to, Vokietijoje ir Italijoje istorinis Antrojo pasaulinio karo palikimas ilgą laiką formavo atsargesnį požiūrį į karinius konfliktus.

Lietuvių nuomonė per metus nepasikeitė

Lietuvių nuomonė per pastaruosius metus šiuo klausimu nepasikeitė. Krašto apsaugos ministerijos užsakymu atliktas tyrimas dar 2024 metais taip pat parodė, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų būtų pasirengę ginklu ginti savo šalį agresijos atveju.

Tuo tarpu dar 61 proc. teigė, kad prisidėtų prie neginkluoto pasipriešinimo, pavyzdžiui, savanoriškos veiklos ar kitų pagalbos formų.

TAIP PAT SKAITYKITE: Paklausėme dirbtinio intelekto: „Ar Rusija gali užpulti Lietuvą per kitus 5 metus?“

Pirmasis tokio masto tyrimas

Iki šiol klausimas „ar esate pasirengę ginti savo valstybę“ dažniausiai buvo nagrinėjamas atskiruose nacionaliniuose tyrimuose ar globaliose apklausose, kurios skirtingose šalyse buvo atliekamos nevienodu metu.

Šįkart Rygos geopolitikos ekspertai pirmą kartą atliko vieningos metodikos tyrimą, kuriame praeitų metų rugsėjį ir spalį apklausta daugiau nei 31 tūkst. respondentų visame Aljanse. Šis tyrimas yra platesnio „The Ties That Bind“ projekto dalis, kuriuo siekiama geriau suprasti, kaip NATO šalių gyventojai vertina saugumą, gynybą ir NATO vaidmenį.

Svarbu nepamiršti, kad tokios apklausos nebūtinai tiksliai atspindi realų žmonių elgesį karo atveju, o sprendimus šiose situacijose gali lemti daugybė veiksnių.

Daugiau šia tema skaitykite: Galingiausios pasaulio kariuomenės 2025-aisiais: kokią vietą užima Lietuva?