Europa sukūrė pirmąjį galaktinių kosminių spindulių simuliatorių: tyrinės mirtiną radiaciją

Europos mokslininkai sukūrė pirmąjį žemyne simuliatorių, galintį atkurti galaktinius kosminius spindulius – vieną pavojingiausių radiacijos šaltinių giliosiose kosmoso kelionėse. Šis pažangus įrenginys leis mokslininkams imituoti radiacijos sąlygas, su kuriomis susiduria astronautai už Žemės magnetinio lauko ribų, ir tyrinėti efektyvias apsaugos kosmoso kelionėse priemones.

Giliosios kosmoso radiacijos pavojai

GSI Helmholtzo sunkiųjų jonų tyrimų centro (Darmštatas, Vokietija) mokslininkai, bendradarbiaudami su Europos kosmoso agentūra, sukūrė pirmąjį Europos simuliatorių, galintį atkurti galaktinius kosminius spindulius. Iki šiol Europa neturėjo patikimo būdo studijuoti šių pavojingų radiacijos srautų Žemėje. Naujoji sistema suteikia mokslininkams kontroliuojamą aplinką astronautų sveikatai keliamų rizikų tyrimui.

Astronautai, keliaujantys už Žemės magnetinio lauko ribų, patiria kur kas didesnę radiaciją nei žemojoje orbitoje. Galaktiniai kosminiai spinduliai kyla už Saulės sistemos ribų, o sprogstamieji įvykiai, tokie kaip supernovos, spartina jų judėjimą per Paukščių Taką. Daugiausia tai protonai ir helio branduoliai, tačiau sraute taip pat yra sunkesnių, didelės krūvio ir energijos HZE dalelių. Protonai praeina per kiekvieną astronauto kūno ląstelę kas kelias dienas, helio branduoliai – kas kelias savaites, sunkesnės dalelės – kas kelis mėnesius.

Radiacija sąveikauja su kosminio laivo apsauga, sukeldama neutronus ir fragmentus, kurie dar padidina poveikį. Galaktiniai kosminiai spinduliai kelia ilgalaikes sveikatos rizikas – didina vėžio tikimybę, pažeidžia ląsteles ir veikia centrinę nervų sistemą. Be to, jie gali sutrikdyti kosminio laivo elektroniką. Šių pavojų supratimas yra esminis ruošiantis būsimos misijoms į Mėnulį ir Marsą.

Būsimi kosmoso misijų tyrimai

Simuliatorius suteiks Europos mokslininkams naują platformą kosminės radiacijos tyrimams. Iki šiol vienintelė panaši sistema veikė Brookhaven nacionalinėje laboratorijoje JAV, bendradarbiaujant su NASA. Abu įrenginiai šiuo metu generuoja jonų spindulius su energija iki vieno gigaelektronvolto vienam nukleonui.

Simuliatorius leis mokslininkams generuoti mišrų radiacijos lauką, panašų į tą, su kuriuo susiduria astronautai kosminiuose laivuose, ir suteiks naują platformą tolimesniems kosminės radiacijos tyrimams.