Mokslininkai atskleidė, kuris žmogaus jutimas po mirties išnyksta paskutinis

Moksliniai tyrimai rodo, kad klausa gali būti paskutinis jutimas, išliekantis prieš pat mirtį ar net trumpai po klinikinės mirties pradžios. Neurologų atlikti smegenų veiklos stebėjimai hospiso pacientams atskleidė, jog net tada, kai žmogus jau nebereaguoja į aplinką, jo smegenys vis dar gali registruoti garsinius signalus.

Garsas suvokiamas iki paskutiniųjų akimirkų

Vienas svarbiausių šios srities tyrimų buvo paskelbtas 2020 m. žurnale „Science Reports“. Tyrėjai iš Britų Kolumbijos universiteto analizavo hospiso pacientų smegenų aktyvumą paskutinėmis gyvenimo valandomis. Jie matavo vadinamuosius su įvykiu susijusius potencialus ERP – specifinės smegenų reakcijos į garsinius dirgiklius, pasitelkiant elektroencefalografiją (EEG).

Rezultatai parodė, kad net ir tada, kai pacientai jau buvo be sąmonės, jų smegenys vis dar reagavo į garsą. Kai kuriais atvejais ši reakcija buvo fiksuojama net likus kelioms valandoms iki mirties.

Dar stipresnių įrodymų pateikia 2023 m. atliktas Niujorko universiteto tyrimas. Jame analizuoti pacientai, patyrę širdies sustojimą. Tyrėjai nustatė, kad daliai žmonių smegenų aktyvumas, susijęs su sąmoningumu ir jutimais, išliko net ir po to, kai širdis nustojo plakti – maždaug dar 35-60 minučių.

Kodėl klausa?

Mokslininkai aiškina, kad klausos centrai smegenyse yra glaudžiai susiję su pagrindinėmis, evoliuciškai senesnėmis struktūromis. Skirtingai nei regėjimas, kuriam reikalinga sudėtinga vizualinė sistema, garsiniai signalai gali būti apdorojami net esant ribotam deguonies tiekimui.

TAIP PAT SKAITYKITE: MRT tyrimas patvirtino: sportas keičia smegenis

Be to, kai kurie tyrimai rodo, kad paskutinėmis gyvenimo akimirkomis gali pasireikšti trumpalaikis smegenų aktyvumo padidėjimas. Šis reiškinys siejamas su vadinamosiomis gama bangomis – jos aptiktos ir kitose mirties momentą nagrinėjusiose analizėse.

Ką tai reiškia praktikoje

Šios išvados turi reikšmę tiek medicinoje, tiek artimiesiems. Specialistai dažnai rekomenduoja kalbėti su mirštančiu žmogumi net tada, kai jis nereaguoja. O šie tyrimai ir įrodo, kad garsas gali būti suvokiamas ilgiau nei kiti jutimai.

Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad smegenų reakcija nebūtinai reiškia sąmoningą suvokimą. Tačiau faktas, kad klausos signalai gali būti registruojami net ir labai vėlyvoje stadijoje, keičia supratimą apie paskutines gyvenimo akimirkas.

Šie tyrimai dar neleidžia pateikti visapusiškai argumentuotų išvadų – mokslininkai teigia, kad rezultatus dar reikia patikrinti detalesnėse analizėse.

Mirtis ir kas vyksta po to išlieka viena didžiausių žmogaus biologijos paslapčių. Pastaraisiais metais mokslininkai turėjo galimybę pažvelgti į tai – kas vyksta paciento smegenyse paskutinėmis jo gyvenimo minutėmis.

Gautus rezultatus anksčiau aptarėme straipsnyje: Kas vyksta žmogaus smegenyse likus kelioms minutėms iki mirties