Itin perdirbti maisto produktai prilyginami cigaretėms – laikas permąstyti mitybą?

Tai, kas ilgą laiką buvo laikoma tiesiog patogiu ir greitu maistu, šiandien vis dažniau vertinama kaip rimta grėsmė visuomenės sveikatai. Mokslininkai ir visuomenės sveikatos ekspertai vis garsiau kalba apie itin perdirbtus produktus, kurių poveikis organizmui lyginamas su tabako gaminiais. Šis požiūrio pokytis vyksta tyliai, tačiau jo pasekmės paliečia kiekvieną.

Paslaptys kasdienėje lėkštėje

Itin perdirbti produktai – tai ne tik saldumynai ar gazuoti gėrimai. Tai sausi pusryčiai, įvairūs užkandžiai, paruošti padažai ir kiti greitai paruošiami patiekalai. Jų sudėtyje – dėmesys ne sotumui ar maistinei vertei, o maksimaliam patrauklumui – dirbtiniams dažikliams, kvapikliams ir emulsikliams.

Mokslininkų grupė iš Harvardo, Mičigano ir Djukės universiteto pabrėžia, kad visa tai veikia žmonių smegenų „atlygio sistemas“ panašiai kaip nikotinas – sukelia stiprų norą kartoti vartojimą, net kai tai kenkia sveikatai. Atliktame tyrime argumentuojama, kad šie maisto produktai su cigaretėmis turi daug daugiau bendrų dalykų nei su vaisiais ir daržovėmis.

Tylus priklausomybės mechanizmas

Skirtingai nei tabakas, maistas gyvybei yra būtinas. Todėl šios problemos ilgą laiko buvo šešėlyje. Visgi naujausias tyrimas stiprina argumentus susijusius su tuo, kad tam tikri produktai yra kuriami taip, jog skatintų priklausomybę primenantį vartojimą. Ir tai, pasak mokslininkų, nėra atsitiktinumas – tai verslo modelis.

Dalis šių problemų glaudžiai siejasi su sveikatos statistika: augantis nutukimas, širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas ir kiti lėtiniai sutrikimai, vis dažniau pasireiškiantys jaunesniame amžiuje.

Svarbu – suprasti

Tabako kontrolės istorija rodo, kad vien individualios atsakomybės neužtenka. Reklamos ribojimai, įspėjimai, mokesčiai ar aiškus informavimas apie rizikas atneša esminių pokyčių. Kai kurių specialistų teigimu, toks požiūris turėtų atsirasti ir dėl itin perdirbtų produktų.

Didžiausia šios mitybos krizės problema – ne pats maistas, o tai, kaip nepastebimai jis tapo norma. Daugelis šių produktų atsiranda mūsų dienoje ne kaip sąmoningas pasirinkimas, o kaip fonas: greiti pusryčiai, užkandis tarp darbų, „kažkas prie kavos“. Ir visuomenei jie neatrodo pavojingi, nes visada buvo šalia.

Šiandien vykstanti diskusija apie itin perdirbtą maistą rodo platesnį poslinkį visuomenės sveikatos politikoje. Produktai, kurie ilgą laiką buvo vertinami kaip asmeninio pasirinkimo dalis, vis dažniau nagrinėjami kaip sisteminis veiksnys, darantis įtaką gyventojų sveikatai. Būtent tai ir skiria šią temą nuo ankstesnių mitybos debatų.

Tyrimas publikuotas visuomenės sveikatą analizuojančiame moksliniame žurnale „Milbank Quarterly“.

Daugiau šia tema skaitykite: Atskleista, kaip sveikatą veikia itin perdirbtas maistas – net ir neturint antsvorio