Skip to content
Kosminis susidūrimas: kas nutiks, jei asteroidas YR4 2032 m. smogs į Mėnulį

Naujame NASA straipsnyje analizuojama, kas nutiks, jei asteroidas 2024 YR4 vis dėlto atsitrenktų į Mėnulį.

Kosminis susidūrimas: kas nutiks, jei asteroidas YR4 2032 m. smogs į Mėnulį

TRUMPAI

  • • Asteroidas 2024 YR4 gali pataikyti į Mėnulį ir sukelti ryškų blyksnį bei nuolaužų išsviestą į kosmosą.
  • • Smūgis sukeltų infraraudoną švytėjimą ir galimą meteoru lietų Žemėje.
  • • Tikimybė pataikyti į Mėnulį siekia 3,8 proc., o grėsmė įvykti fiksuota 2032 metų gruodžio 22 dienai.

Mokslininkai nagrinėja scenarijų, kas nutiktų, jei asteroidas 2024 YR4 2032 metais atsitrenktų į Mėnulį. Naujas tyrimas rodo, kad toks smūgis galėtų sukelti ryškų blyksnį Mėnulio paviršiuje, matomą iš Žemės, išmesti dalį nuolaužų į mūsų planetos atmosferą ir net suformuoti trumpalaikį meteorų lietų. Tyrėjai taip pat prognozuoja infraraudonąjį švytėjimą, kuris po smūgio galėtų išlikti matomas kelias valandas, sudarydamas unikalią galimybę stebėti įvykį realiuoju laiku.

REKLAMA

Tikimybės ir grėsmės įvertinimas

Asteroidas 2024 YR4 tapo viena iš daugiausiai aptarinėjamų temų 2025 metų pirmoje pusėje, kai buvo pranešta, kad egzistuoja galimybė, jog šis didelis kosminis kūnas galėtų atsitrenkti į Žemę 2032 metais. Jis buvo aptiktas 2024 metų gruodį ir iš pradžių sukėlė nerimą, nes mokslininkai apskaičiavo, kad tikimybė jam susidurti su Žeme siekia 3,1 proc. Tuo metu asteroidas tolo nuo mūsų planetos, tačiau 2032 metais turėtų vėl sugrįžti.

Astronomai stengėsi kuo išsamiau nustatyti asteroido orbitos trajektoriją dar prieš jam pranykstant iš stebėjimų lauko, kad galėtų tiksliai apskaičiuoti grėsmę Žemei. Vėlesni stebėjimai ir Jameso Webbo kosminio teleskopo duomenys beveik visiškai atmetė galimybę, jog asteroidas susidurs su Žeme, tačiau iškėlė galimybę, kad jis galėtų atsitrenkti į Mėnulį.

REKLAMA

Iki 2025 metų balandžio patikslinti matavimai nustatė, kad asteroido skersmuo siekia apie 60 metrų, o tikimybė pataikyti į Mėnulį – 3,8 proc. Nors asteroidas keletą metų liks nepastebimas, mokslininkai jau ruošiasi jo sugrįžimui 2032 metų gruodžio 22 dieną.

Asteroido 2024 YR4 ryškus blyksnis Mėnulyje

Asteroidas 2024 YR4 tapo viena iš daugiausiai aptarinėjamų temų 2025 metų pirmoje pusėje, kai buvo pranešta, kad egzistuoja galimybė, jog šis didelis kosminis kūnas gali atsitrenkti į Žemę 2032 metais. Jis buvo aptiktas 2024 metų gruodį ir iš pradžių sukėlė nerimą, nes mokslininkai apskaičiavo, kad tikimybė susidurti su Žeme siekia 3,1 proc. Tuo metu asteroidas tolso nuo Žemės, tačiau 2032 metais turėtų vėl sugrįžti.

Astronomai stengėsi kuo tiksliau nustatyti asteroido orbitos trajektoriją dar prieš jam pranykstant iš stebėjimų lauko, kad galėtų įvertinti grėsmę Žemei. Vėlesni stebėjimai ir Jameso Webbo kosminio teleskopo duomenys beveik visiškai atmetė galimybę, kad asteroidas susidurs su Žeme, tačiau atsirado galimybė, jog jis gali atsitrenkti į Mėnulį.

REKLAMA

Iki 2025 metų balandžio patikslinti matavimai nustatė, kad asteroido skersmuo siekia apie 60 metrų, o tikimybė pataikyti į Mėnulį – 3,8 proc. Nors asteroidas keletą metų liks nepastebimas, mokslininkai jau ruošiasi jo sugrįžimui 2032 metų gruodžio 22 dieną.

Laiko juosta – smūgis į Mėnulį

NASA straipsnio autoriai sudarė laiko juostą, parodančią, kas nutiktų nuo smūgio momento iki dienų, savaičių, mėnesių ir metų po jo.

  • Smūgio momentas

Tyrime teigiama, kad asteroido 2024 YR4 smūgis į Mėnulį sukeltų blyksnį, kurio ryškumas siektų nuo –3 iki –5 magnitudės. Jei pataikytų į tamsią Mėnulio dalį, blyksnį būtų galima matyti plika akimi. Profesionaliomis teleskopinėmis priemonėmis astronomai galėtų stebėti blyksnį realiu laiku, o gal net nustatyti chemines medžiagas, išmestas iš paviršiaus. Net jei smūgis įvyktų apšviestoje pusėje, šiek tiek už „terminatoriaus“ – linijos, skiriančios šviesą ir šešėlį – blyksnis vis tiek galėtų apšviesti aplinkinį reljefą.

  • Minutės–valandos po smūgio

Vos kelias minutes po blyksnio maždaug 1 km skersmens krateris Mėnulyje švytėtų infraraudonai kelias valandas, todėl infraraudonųjų spindulių teleskopai galėtų stebėti jo atvėstantį švytėjimą. Didžiuliai Mėnulio žemės drebėjimai galėtų pasiekti seismometrus per 7–15 minučių. Tyrimo autoriai pažymi, kad smūgį būtų galima tirti įvairiais būdais: infraraudonųjų spindulių stebėjimais, seismologiniais matavimais ir kraterio stebėjimu orbitinėmis stotimis.

  • Dienos–metai po smūgio

Po 2–8 dienų nuolaužos, pasiekiančios Žemę, galėtų sukelti matomą meteorų lietų. Maža dalis fragmentų gali išgyventi kritimą per atmosferą, nukristi į Žemę ir būti atrandami kaip Mėnulio meteoritai per artimiausius metus.

Kaip vertinate šį straipsnį?

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!
10

Taip pat skaitykite

Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.