Senovės Graikijos paslaptis: 2 000 metų senumo mechanizmas, vadinamas pirmuoju kompiuteriu

Prieš kelis tūkstančius metų Viduržemio jūros dugne nugrimzdęs laivas iki šiol slepia vieną didžiausių senovės technologijos paslapčių – Antikiteros mechanizmą. Šis sudėtingas bronzinis įrenginys buvo rastas kiek daugiau nei prieš 125 metus tarp laivo nuolaužų šalia Graikijos krantų. Atradimas visam laikui pakeitė mokslininkų supratimą apie senovės gyventojų inžinerinius gebėjimus, o dažnai jie įrenginį vadina ir pirmuoju pasaulio kompiuteriu.

Tąkart mokslininkus suglumino

1900-ųjų pavasarį graikų narų įgula visai atsitiktinai jūros dugne aptiko gausybę išsibarsčiusių bronzinių ir marmurinių figūrų. Kaip vėliau paaiškės – tai buvo šiandien jau kiek daugiau nei prieš 2 tūkst. metų nuskendusio ir neatrasto laivo nuolaužos.

Šalia įvairių papuošalų ir stiklo dirbinių mokslininkai rado surūdijusio bronzos bei medžio gabalą, iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiriantį artefaktą.

Tik po dviejų metų, praleistų muziejuje, eksponatą pastebėjo archeologas Valerios Stais, kuriam susidomėjimą įžiebė pamatytas krumpliaratis. Pasirodo, jis buvo daug sudėtingesnis už bet kokį mechaninį išradimą tuo laikotarpiu.

Pirmasis kompiuteris?

Mokslininkai šį įrenginį pavadino Antikiteros mechanizmu, o, pasak jų, tai senovės graikų rankomis valdomas Saulės sistemos modelis, kuris dažnai laikomas ir seniausiu žinomu analoginio kompiuterio pavyzdžiui.

Manoma, kad šis prietaisas galėjo prognozuoti dangaus kūnų padėtį ir užtemimus dešimtmečiais į priekį bei sekti ketverių metų atletinių žaidynių ciklą.

Mokslininkai kelis dešimtmečius nagrinėjo šį prietaisą o rastos dalys po kelių mėnesių suskilo, atskleisdamos dar smulkesnius krumpliaračius. Šiandien išliko tik trečdalis originalaus Antikiteros mechanizmo.

2005 m. buvo atlikti 3D rentgeno ir paviršiaus skenavimo tyrimai, kurie patvirtino, kad įrenginys buvo naudojamas kosminėms prognozėms, tačiau tuo pačiu atrasta ir daug sudėtingų dalių, kurios komplikavo mechanizmo veikimo principo identifikavimą. Pasak tyrėjų, atrodė neįtikėtina, kad toks įrenginys senovės pasaulyje išvis galėjo egzistuoti.

Atkūrė modelį

Iki 2021 m. buvo tirti tik vidiniai mechanizmo komponentai, tačiau po to mokslininkai pabandė sukurti kelis skaitmeninius rekonstrukcijos modelius ir analizuoti, kaip veikė priekinė mechanizmo dalis. Pirmą kartą buvo tiksliai atkurta priekinė pavarų sistema.

Manoma, kad įrenginys jungė Babilono astronomijos duomenis, Platono akademijos matematiką ir graikų teorijas, sudarant kosmoso modelį.

Šiais metais pavasarį mokslininkai savo atliktu tyrimu metė dar vieną iššūkį tvirtindami, kad sudėtingas astronominis įrenginys gal ir nebuvo revoliucinis, nes dažnai galėjo užstrigti kaip šiuolaikinis nekokybiškas spausdintuvas dėl neveiksmingo krumpliaračių veikimo.

Visgi yra manančių, kad šis atradimas visoje istorijoje galbūt yra vertingesnis ir už pačią „Mona Liza“, nes kelia dar daugiau klausimų apie tai, ką sugebėjo to laikotarpio gyventojai. Kiti tikina, kad iki tol, kol atsirado kažkas panašaus į Antikitero mechanizmą, praėjo ir tūkstantmetis, todėl tai rodo, kad technologinės žinios ilgainiui buvo prarastos ir tik vėliau atgaivintos.

Tuo tarpu kviečiame sužinoti ir kaip atrodė pirmasis nešiojamas kompiuteris: Iš istorijos: pirmasis pasaulyje nešiojamas kompiuteris svėrė 11 kg ir turėjo vos įžiūrimą ekraną

Viršelio nuotr. „Joy of Museums“ / „Wikimedia Commons“ / CC BY-SA 4.0