-15% nuolaida mūsų skaitytojams ✈️
Už internetą užsienyje mokėk mažiau – griebk nuolaidos kodą „TECHNAUJIENOS“ ir gauk -15% nuolaidą pasirinktam eSIM interneto planui su „Saily“!
Rinktis eSIM planąDėl minimalios vėjo ir saulės elektrinių gamybos Vokietijoje praėjusią savaitę formavosi didžiausios elektros kainos per 18 metų. Tai turėjo įtakos ir kainų augimui Baltijos šalyse, tačiau vietinės vėjo elektrinės iš dalies kompensavo eksporto srautus į Centrinę Europą, todėl rekordinių elektros kainų Lietuvoje nebuvo.
Kaip pranešą Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“, Gruodžio 9–16 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, išaugo 28 proc. nuo 107 Eur / MWh iki 138 Eur / MWh. Latvijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo 137 Eur / MWh, o Estijoje ji siekė 125 Eur / MWh.
„Reikšmingiausias įvykis praėjusią savaitę elektros rinkose buvo dunkelfaute reiškinys Vokietijoje. Tai laikotarpis, kai dėl gamtinių sąlygų vėjo ir saulės elektrinių gamyba ilgesnį laiką yra minimali. Būtent tokios sąlygos Centrinėje Europoje vyravo trečiadienį–ketvirtadienį.
Dėl to Vokietija, siekiant užtikrinti išaugusį elektros suvartojimą, privalėjo maksimaliai išnaudoti importo galimybes ir įjungti brangiausias šilumines elektrines. Kulminacija buvo ketvirtadienį vakare, kai didžiausioje Europos ekonomikoje valandinė elektros kaina pasiekė 936 Eur / MWh – aukščiausią lygį per paskutinius 18 metų.
Elektros kaina Lietuvoje taip aukštai nepakilo dėl vietinių vėjo jėgainių generacijos. Tačiau ekstremalių rinkos sąlygų Centrinėje Europoje efektas buvo juntamas ir Baltijos šalyse, ir pietinėse Skandinavijos šalių zonose. Elektros kainų augimui mūsų regione įtakos turėjo ir didėjantis elektros suvartojimas bei tarpsisteminių jungčių remontai“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę išaugo 3 proc. nuo 270 GWh iki 277 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 67 proc. elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 185 GWh elektros energijos, tai yra 24 proc. daugiau nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 149 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės. Jų gamyba augo 5 proc. nuo 89 GWh iki 93 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių elektrinių gamyba augo dvigubai nuo 27 GWh iki 55 GWh. Hidroelektrinių generacija augo 11 proc. nuo 18 GWh iki 20 GWh. Kitos elektrinės pagamino 17 GWh. Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 50 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės jėgainės generavo 30 proc., hidroelektrinės – 11 proc., o kitos elektrinės – 9 procentus.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 38 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis išliko toks pats – 146 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 57 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 32 proc. importuotas iš Latvijos, o likę 11 proc. – iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 5 kartus nuo 6 GWh iki 30 GWh. 46 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Skandinavija, 50 proc. į Latviją, o likę 4 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 69 proc. Lenkijos kryptimi ir 21 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 12 proc. Švedijos kryptimi ir 71 proc. Lietuvos kryptimi.
