Lietuva jau ilgą laiką siekia didinti savo elektros energijos gamybą ir mažinti priklausomybę nuo importo. Naujausi duomenys rodo, kad šalis jau pasigamina daugiau nei pusę reikalingos elektros energijos, tačiau vis dar tenka remtis ir importuojama elektra.
Todėl labai svarbu iš arčiau pažvelgti į tai, kokie yra dabartiniai elektros gamybos rezultatai ir kokią dalį energijos Lietuvoje sudaro žalieji energijos šaltiniai, tokie kaip vėjas, saulė ir vanduo.
Lietuvoje pagaminame daugiau nei pusę reikalingos energijos
Remiantis naujausiais duomenimis, Lietuva šiais metais pasigamina apie 58 proc. visos reikalingos elektros energijos. Likusią dalį, apie 42 proc., šalis vis dar turi importuoti iš kaimyninių valstybių.
Didžiausias dėmesys skiriamas žaliosios energijos gamybai, kuri reikšmingai prisideda prie energetinės nepriklausomybės didinimo. Kiekvienas naujas žingsnis žaliosios energijos plėtros link padeda sumažinti priklausomybę nuo iškastinių energijos šaltinių bei mažina importo poreikį.
Toks energetikos sektoriaus progresas leidžia Lietuvai ne tik mažinti išlaidas importuojant elektrą, bet ir prisidėti prie klimato kaitos švelninimo, skatinant tvarų ir švarų energijos vartojimą.
Toliau plečiant atsinaujinančios energijos išteklių gamybą, tikimasi dar labiau padidinti vietinės gamybos dalį ir užtikrinti, kad šalis taptų dar labiau nepriklausoma nuo užsienio energijos tiekėjų.
Vėjas – pagrindinis žaliasis energijos šaltinis
Vienas iš svarbiausių atsinaujinančios energijos šaltinių Lietuvoje yra vėjo jėgainės, kurios šiais metais generuoja apie 26 proc. visos reikalingos elektros energijos.
Vėjo jėgainių smailės tapo neatsiejama Lietuvos kraštovaizdžio dalimi, o jų indėlis į elektros gamybą nuolat auga. Vėjo energetika turi didelį potencialą tolesniam plėtojimui, nes vėjas yra nuolat atsinaujinantis ir neišsenkantis šaltinis. Kuo daugiau pastatomos ir modernizuojamos vėjo jėgainės, tuo daugiau elektros galima pagaminti.
Vėjo elektrinės gamina švarią, aplinkai nekenksmingą energiją, o jų veikimas yra tiesiogiai susijęs su vėjo greičiu ir oro sąlygomis. Kuo didesnis vėjo greitis ir kuo aukštesnė jėgainė, tuo daugiau energijos galima pagaminti.
Šiuo metu vėjo energetika užtikrina stabilų ir reikšmingą elektros tiekimą, o plečiant šios energetikos sektorių, galima dar labiau sumažinti importuojamos elektros poreikį.
Saulės energija – vis didesnis indėlis
Saulės energija Lietuvoje taip pat tampa vis svarbesniu energijos šaltiniu, prisidedančiu prie švarios energijos gamybos.
Nors Lietuva nėra žinoma dėl savo saulėtų orų, saulės elektrinės šiais metais jau pagamina beveik 10 proc. visos šalies elektros energijos. Šis procentas nuolat auga, kadangi vis daugiau namų ūkių ir įmonių investuoja į saulės elektrines.
Saulės energijos gamybai svarbu ne tik saulėtų dienų kiekis, bet ir elektrinės ploto dydis – kuo didesnis paviršius, tuo daugiau saulės energijos galima sugauti ir paversti elektros energija.
Lietuvoje saulės elektrinės tampa vis populiaresnės ne tik dėl jų tvarumo, bet ir dėl to, kad jos nereikalauja sudėtingos priežiūros, o investicijos į jas atsiperka per kelerius metus.
Vanduo – stabilumo šaltinis
Vandens energija Lietuvoje generuoja nedidelę, bet reikšmingą dalį elektros. Didžiausia šalies hidroelektrinė, įsikūrusi Kaune, prie Nemuno, šiais metais pagamina apie 4 proc. visos Lietuvos elektros energijos. Kauno hidroelektrinė yra ne tik svarbus žaliasis energijos šaltinis, bet ir reikšmingas Lietuvos energetinės sistemos stabilizatorius.
Hidroelektrinės veikimo principas pagrįstas vandens judėjimu tarp baseinų – vandens srautas suka turbinas, kurios generuoja elektros energiją. Nors hidroelektrinių indėlis nėra didelis, jos stabiliai prisideda prie Lietuvos elektros gamybos ir padeda palaikyti energetikos sistemos balansą.
Išvados ir ateities perspektyvos
Lietuva šiuo metu pasigamina daugiau nei pusę reikalingos elektros energijos, o didžiausią indėlį į šią gamybą sudaro atsinaujinantys energijos šaltiniai – vėjas, saulė ir vanduo. Žaliosios energijos plėtra yra svarbi siekiant sumažinti priklausomybę nuo importuojamos energijos ir prisidėti prie klimato kaitos švelninimo.
Nors vėjo ir saulės energetika turi didelį plėtros potencialą, vis dar reikia nemažai investicijų ir infrastruktūros plėtros, kad būtų galima pilnai aprūpinti šalį elektros energija.
Lietuvos energetikos sektorius toliau vystosi, o ateityje tikimasi, kad didžioji dalis šalyje suvartojamos elektros bus gaminama vietoje, naudojant tvarius ir aplinkai draugiškus sprendimus.
Tokia kryptis ne tik padės užtikrinti šalies energetinę nepriklausomybę, bet ir sumažins išmetamųjų dujų kiekį, prisidės prie tvaresnės ateities kūrimo.
Taip patskaitykite
