Vilniuje rastų palaikų DNR analizė atskleidė ligas, pražudžiusias Napoleono armiją

Mokslininkai atliko genetinę 1812 m. iš Rusijos pasitraukusių kareivių palaikų analizę, kuri atskleidė nuo ko potencialiai žuvo imperatoriaus Napoleono Bonaparto laikų kariuomenė. Tyrėjai tikina, kad šios įspūdingos galimybės atsiveria tik pažangių šiandienos technologijų dėka.

Išsiaiškino priežastis

Prancūzijoje įsikūrusio Pasteuro instituto mokslininkai oficialiai patvirtino liepą skelbtas pirmines išvadas – priežastis, nuo kurių mirė daugybę pergalių Europoje pasiekę Napoleno vadovaujami kariai.

Mokslininkai jų palaikuose aptiko mikrobų, o atlikta genetinė analizė atskleidė ligas, kurios greičiausiai prisidėjo prie pražūtingų armijos nuostolių. Naudodama pažangią DNR sekoskaitą, tyrėjų komanda sudėjo šimtmečių senumo infekcijų užuominas susiejant jas su istoriniais duomenimis ir šiandieniniu mokslu.

Komanda išanalizavo 13 prancūzų kareivių DNR, gautus 2001 m. iš laidojimo vietos Vilniuje. Naudodami naujos kartos senovės DNR sekvenavimo technologiją, jie ieškojo užkrečiamų organizmų genetinių pėdsakų.

Tyrimo metu bendradarbiauta su Estijos mokslininkais, kurie padėjo sukurti naujos karto autentiškumo patvirtinimo įrankį. Dalis to yra filogenetine analize pagrįstas interpretavimo būdas, leidžiantis išanalizuoti itin suirusius genomų fragmentus.

Aptiko kelis ligų sukėlėjus

Mokslininkai nustatė du skirtingus ligos sukėlėjus. Tai „Salmonella enterica“, sukeliančią paratifinę karštligę ir „Borrelia reccurrentis“ – bakteriją, atsakingą už recidyvuojančią karštligę. Pastarąją platina utėlės ir sukelia pakaitomis atsirandančius karščiavimo ir sveikimo momentus.

Tai pirmasis kartas istorijoje, kai moksliškai, pasitelkiant DNR analizę, patvirtintos konkrečios infekcinės ligos Napoleono armijoje.

Duomenys istoriniai, bet lieka klausimų

Tyrėjai įspėja, kad kol kas tiksli jų sąsaja su milžiniška pražūtimi nėra visiškai atspindinti realią situaciją, nes išanalizuotas nedidelis skaičius mėginių. Iš rastų daugiau nei 3 tūkst. palaikų, 13 mėginių yra dar per mažai, kad būtų galima teigti, jog karius tikrai pražudė šios ligos, o iš viso Napoleono armijoje galėjo būti ir 600 tūkst. karių.

Nepaisant to, tyrimo autorius Nicolasas Rascovanas aiškina, kad šis atradimas mokslui yra vertingas: „prieiga prie istoriniuose žmonių populiacijose cirkuliavusių patogenų genominių duomenų padeda mums suprasti, kaip infekcinės ligos evoliucionavo, plito ir išnyko laikui bėgant bei nustatyti socialinius ar aplinko veiksnius, turėjusius įtakos šiems procesams. Ši informacija suteikia vertingų įžvalgų, leidžiančių geriau suprasti ir efektyviau kovoti su infekcinėmis ligomis šiandien“.

Kiek anksčiau archeologai atrado ir skeletų liekanas, kurių DNR galės atskleisti vikingų paslaptis. Apie tai skaitykite čia.