Vienintelis lietuvių kilmės NASA astronautas: Karolis Joseph Bobko (video dokumentika)

Karolis Joseph Bobko gimė 1937 m. Niujorke, lietuvių ir lenkų emigrantų šeimoje. Jo seneliai iš mamos pusės buvo kilę iš Kėdainių rajono, Gineitų kaimo – vietos, apie kurią Bobko visada kalbėjo su pagarba ir nostalgija.

Amerikoje jų karta aktyviai kūrė lietuviškas bendruomenes, statė bažnyčias, leido laikraščius ir stengėsi išsaugoti kalbą bei kultūrą. Bobko mama vaikystėje kalbėjo lietuviškai ir augo šiame bendruomenės pasaulyje. Tačiau laikui bėgant lietuvių kalbos namuose liko vis mažiau, todėl Karolis jos nebeperėmė – tik vėliau su nostalgija prisimindavo mamos pasakojimus.

Dar jaunystėje Bobko svajojo apie dangų. Baigęs JAV karinių oro pajėgų akademiją – pirmają jos laidą – jis pradėjo skraidyti viršgarsiniais F-100 ir F-105 naikintuvais. Vėliau tapo bandymų pilotu Edvardso bazėje, kur buvo laužomi aukščio ir greičio rekordai, o pilotai leisdavosi į rizikingiausius skrydžius su eksperimentiniais orlaiviais.

Jo kelias į kosmosą nebuvo tiesus. 1960-aisiais Bobko prisijungė prie JAV karinės kosmoso programos Manned Orbiting Laboratory (MOL). Programa buvo nutraukta dar prieš pirmą startą, tačiau ten įgyta patirtis tapo tramplinu į NASA.

Specialus vaizdo reportažas apie Karolį Joseph Bobko:

NASA metai: nuo „Skylab“ iki „Space Shuttle“

NASA astronautų laukė ilgas ir sudėtingas pasiruošimas: simuliacijos, bandymai ir pagalbinės rolės realiose misijose. Vienas iš svarbiausių Bobko darbų buvo dalyvavimas 56 dienas trukusiame eksperimente „Skylab Medical Experiments Altitude Test“, kuriame įgula gyveno hermetiškame modulyje, imituojančiame kosminės stoties sąlygas.

1975 m. Bobko buvo paskirtas į „Apollo–Sojuz“ misijos personalą. Tai buvo pirmasis istorijoje tarptautinis skrydis, kuriame orbitoje susijungė amerikiečių ir sovietų erdvėlaiviai. Bobko dirbo skrydžių valdymo centre Hiustone ir šiam darbui pramoko rusų kalbą.

Tikrasis proveržis įvyko tada, kai Bobko buvo paskirtas į Space Shuttle programą – naujos kartos daugkartinių kosminių laivų erą.

Pirmasis skrydis: „Challenger“ (STS-6), 1983 m.

1983 m. Karolis Bobko pirmą kartą pakilo į kosmosą kaip „Challenger“ misijos pilotas. Tai buvo pirmasis šio erdvėlaivio skrydis. Misijos metu astronautai pirmą kartą išėjo į atvirą kosmosą iš „Shuttle“ tipo erdvėlaivio. Skrydžio metu ryšių palydovas TDRS dėl gedimo pateko į neteisingą orbitą, tačiau NASA komandai pavyko jį išgelbėti, žingsnis po žingsnio pakeliant į reikiamą aukštį.

Po penkių dienų ir 81 apskriejimo aplink Žemę „Challenger“ sėkmingai nusileido.

Antrasis skrydis: „Discovery“ (STS-51-D), 1985 m.

1985 m. Bobko tapo misijos vadu. Per misiją paleisto palydovo sistema nesuveikė, todėl įgula bandė rankiniu būdu jį aktyvuoti: priartėjo prie palydovo ir, naudodami roboto ranką su specialiai improvizuotu įrankiu, bandė mechaniškai pajudinti įstrigusį jungiklį. Nors bandymas nepavyko, ši situacija tapo NASA kūrybiškumo pavyzdžiu.

Trečiasis skrydis: „Atlantis“ (STS-51-J), 1985 m.

Tų pačių metų rudenį Bobko vadovavo pirmajam „Atlantis“ skrydžiui. Misija buvo slapta ir vykdyta JAV Gynybos departamento užsakymu, į orbitą iškeliant du karinius palydovus.

Šiuo skrydžiu Bobko pasiekė kelis rekordus. Jis vienintelis astronautas, skridęs trijose skirtingose „Shuttle“ įgulose: „Challenger“, „Discovery“ ir „Atlantis“. Taip pat vienintelis žmogus, dalyvavęs dviejų skirtingų erdvėlaivių pirmuosiuose skrydžiuose – vieną kartą kaip pilotas, kitą kartą kaip misijos vadas.

2011 m. Karolis Bobko buvo įtrauktas į U.S. Astronaut Hall of Fame – JAV astronautų šlovės galeriją. Tais pačiais metais jis pirmą kartą apsilankė Lietuvoje, aplankė Gineitų kaimą ir susitiko su giminaičiais. Jis sakė: „Visada nešiojausi tą jausmą, kad mano giminė – iš mažos, bet stiprios tautos.“

Per tris misijas Bobko kosmose praleido 386 valandas – tai 16 dienų, 2 valandos ir 3 minutės. Karolis Joseph Bobko mirė 2023 m. rugpjūčio 17 d., sulaukęs 85-erių.

Kiti lietuvių kilmės žmonės kosmoso istorijoje

Rimantas Stankevičius

Lietuvis bandymų pilotas, ruošęsis tapti sovietinio daugkartinio erdvėlaivio „Buran“ pagrindiniu pilotu. Jis buvo vadinamas „žmogumi be baimės“. 1990 m. žuvo aviacijos šou Italijoje.

Aleksejus Jelisejevas (Kuraitis)

Ankstyvųjų „Soyuz“ programos kosmonautas, triskart skridęs į kosmosą 1969–1971 m. Jo tėvas buvo lietuvis, o šaknys siejamos su Vilniumi.

Trys žmonės – trys epochos. Skirtingos valstybės, bet viena jungtis: lietuviška kilmė ir siekis pakilti aukščiau už dangų.

Lietuviškas pėdsakas visatoje

Lietuva dar neturi savo astronautų programos, tačiau lietuvių vardai jau įrašyti pasaulio kosmoso istorijoje. Nuo Bobko „Challenger“ iki Stankevičiaus „Buran“ – tai kelias, vedantis nuo mažos šalies iki didžiausių žmonijos pasiekimų.

Galbūt vieną dieną į kosmosą pakils astronautas su Lietuvos vėliava ant peties. Ir tuomet prisiminsime tuos, kurie pradėjo šį kelią.