Valentino diena: ar tikrai pasaulyje egzistuoja tas „vienintelis“? Mokslas turi netikėtą atsakymą

Mokslininkai teigia, kad vadinamasis „sielos draugas“ greičiausiai nėra vienintelis žmogus pasaulyje, skirtas konkrečiam partneriui. Psichologijos ir matematikos tyrimai rodo, kad dauguma žmonių gali turėti kelis labai suderinamus partnerius, o ilgalaikius santykius labiau lemia bendras darbas nei likimas. Šios išvados paremtos keliomis dešimtmečius trunkančiomis studijomis – nuo santykių psichologijos eksperimentų iki tūkstančius porų apimančių sociologinių tyrimų.

Kultūrinis ir psichologinis kontekstas

Socialinės psichologijos profesorius Virenas Swami teigia, kad romantiškos „amžinos meilės“ samprata Europoje išpopuliarėjo viduramžiais, riterių ir dvariškos meilės istorijose. Iki tol meilė dažnai nebuvo siejama su vienu partneriu visam gyvenimui.

Vėliau, keičiantis visuomenei ir prarandant bendruomeninius ryšius, natūraliai atsirado didesnis noras rasti vieną žmogų, kuris suteiktų gyvenimui stabilumą. Todėl „sielos draugas“ pirmiausia yra socialinė idėja.

Brigamo Jango (JAV) universiteto profesorius Jasonas Carrollas aiškina, kad žmonės santykius vertina dviem būdais: kaip likimą arba kaip bendrą kūrimo procesą. Ši idėja remiasi psichologo C. Raymondo Knee atliktais tyrimais, kuriuose nustatyta, kad tikintys „lemta meile“ po konfliktų dažniau suabejoja partneriu ir greičiau nutraukia santykius. Tuo tarpu žmonės, santykius suvokiantys kaip augimą, išlieka labiau įsipareigoję net ginčų metu.

Ekspertai aiškina, kad stiprus jausmas, kad sutikome „tą žmogų“, nebūtinai reiškia suderinamumą. Specialistai pastebi, kad intensyvi trauka dažnai kyla iš emocinio nepastovumo: kai partneris tai priartėja, tai atsitraukia, atsiranda nerimas ir stiprus noras jį susigrąžinti. Tokia būsena gali būti klaidingai suprantama kaip ypatingas ryšys.

TAIP PAT SKAITYKITE: Pasiruoškite Valentino dienai: mokslu pagrįstas 7 klausimų santykių testas

Matematika: tinkamų žmonių gali būti daugiau nei vienas

Kai į santykius pažvelgiama matematiškai, vaizdas dar labiau nutolsta nuo romantinio mito. Ekonomistas Gregas Leo sukūrė modelį, kuriame daugybė virtualių žmonių vertino vieni kitus ir iš jų buvo sudarytos stabilios poros – tokios, kuriose abu partneriai vienas kitą renkasi pakankamai aukštai ir neranda geresnio abipusio pasirinkimo.

Kai modelis sudaro pirmas stabilias poras, jos pašalinamos ir skaičiavimas kartojamas su likusiais žmonėmis. Taip susidaro naujos, taip pat stabilios poros. Tai parodė, kad absoliutus atvejis, kai du žmonės vienas kitam yra pats pirmas pasirinkimas, pasitaiko retai. Dažniau egzistuoja keli skirtingi partneriai, su kuriais būtų galima sukurti vienodai sėkmingus santykius.

Tai kas iš tikro lemia ilgalaikį ryšį?

Jei tas „vienintelis“ gali būti ne vienas, natūraliai kyla klausimas – kas tada lemia laimingus santykius? Sociologės Jacqui Gabb tyrimas tai nagrinėjo labai detaliai: apklausta apie 5 tūkst. žmonių, o dar 50 porų buvo stebimos kasdienybėje, analizuojant jų pokalbius, dienoraščius ir net emocijas namuose.

Išvada pasirodė paprasta. Žmonės vertinami jaučiasi ne dėl didelių romantiškų gestų, o dėl mažų kasdienių veiksmų – atnešto kavos puodelio į lovą, pašildyto automobilio šaltą rytą, dėmesingo klausymosi ar mažos netikėtos smulkmenos. Apklausose šie kasdieniai dėmesio ženklai dažniau pateko tarp svarbiausių dalykų nei brangios dovanos ar išvykos. Todėl rūpestis tampa vienu svarbiausių dalykų.

Skirtingos mokslo sritys rodo tą pačią kryptį: „vienintelis“ dažniau nėra randamas, o sukuriamas. Laimingiausios poros paprastai nėra tos, kurios patikėjo likimu, bet tos, kurios nusprendė kartu kurti ryšį su žmogumi šalia.

Kita vertus, šiandien technologijos ir dirbtinis intelektas transformuoja santykių ir partnerio paieškos galimybes – nuo programėlių, analizuojančių priežastis, iki pažinčių aplikacijų, kuriose bendraujama tik su dirbtinio intelekto partneriais.