Lietuva ir Ukraina ruošia bendrus dronų bei elektroninės kovos projektus – aptarta ir ginklų gamyba

Sekite TechNaujienos Google

Ukrainos ir Lietuvos gynybos ministrai spalio 15 dieną aptarė naujus bendrus bepiločių sistemų, elektroninės kovos ir oro gynybos projektus. Kalbėta ir apie galimybę kurti bendras gamybos įmones, perduoti technologijas bei kartu išbandyti pažangius gynybos sprendimus. Susitikimas svarbus abiem šalims, bet kol kas tai aptartos bendradarbiavimo kryptys, o ne jau pradėjusių veikti gamyklų sąrašas.

Kaip rašoma oficialiame Ukrainos gynybos ministerijos pranešime, ukrainos gynybos ministerijos pranešime nurodoma, kad ministras Jevgenijus Chmara susitiko su Lietuvos krašto apsaugos ministru Robertu Kaunu. Tarp konkrečių temų – dronų perėmėjų kūrimas, integruotos aptikimo sistemos ir Ukrainos karo metu sukauptos oro gynybos patirties perdavimas. Šalys taip pat nagrinėjo Europos SAFE finansavimo galimybes.

Ukrainoje mažų bepiločių vaidmuo sparčiai išaugo. Dronai naudojami žvalgybai, taikinių paieškai ir priešiškų aparatų perėmimui, tačiau kiekvienam tikslui reikalingos skirtingos techninės savybės. Todėl viena svarbiausių diskusijų temų – kaip suderinti elektroninės kovos priemones ir perėmimo dronus taip, kad jie netrukdytų vieni kitiems.

Elektroninė kova gali sutrikdyti radijo ryšį, navigaciją ar kitus valdymo signalus. Vis dėlto ji nėra universali priemonė prieš visus bepiločius, nes kai kurie aparatai gali naudoti kitus ryšio būdus arba veikti autonomiškai. Dėl šios priežasties integruota aptikimo ir gynybos sistema dažnai vertingesnė už pavienį įrenginį.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 5 minutės

DHL perka „Venipak“ Baltijos šalyse – Lietuvos konkurencijos priežiūra sandoriui uždegė žalią šviesą

4 min. skaitymo • prieš 25 minutės

„Google“ keičia DI paiešką – naujienų šaltiniai ir kūrėjai gaus daugiau matomų nuorodų

4 min. skaitymo • prieš 45 minutės

Ukraina praneša apie rekordinį dronų smūgių atstumą – vienas oro gynybos objektas pasiektas už 552 km

Visi naujausi straipsniai →

Vilniaus ir Kyjivo diskusijos aktualios todėl, kad Ukrainoje išbandytos priemonės ne visada tiesiogiai tinka kitai teritorijai. Skiriasi reljefas, taikinių kryptys, radijo ryšio aplinka ir naudojama infrastruktūra. Todėl bendras bandymas galėtų suteikti daugiau žinių nei vien įrangos įsigijimas pagal technines specifikacijas. Lietuvos kariams būtų svarbu suprasti ir tai, kokiomis aplinkybėmis nauja sistema neveikia.

Didelę reikšmę turi aptikimo sistemų integracija. Radarų ir optinių jutiklių duomenys naudingi tik tada, kai jie gali būti greitai sujungti į aiškų vaizdą. Jei keli skirtingi įrenginiai rodo to paties objekto padėtį skirtingu laiku, operatoriams gali būti sunku nuspręsti, kaip reaguoti. Tokie techniniai klausimai dažnai lieka už politinių susitikimų pranešimų ribų.

Partnerių aptariami dronų perėmėjai gali padėti mažinti brangių oro gynybos raketų naudojimą prieš nedidelius taikinius. Tačiau jie nėra universalus sprendimas, nes skirtingi priešo aparatai skiriasi greičiu, aukščiu ir skrydžio profiliu. Praktinėje gynyboje perėmėjus reikia derinti su elektroninės kovos priemonėmis ir kitomis sistemomis.

Europinio finansavimo kontekste gamybos vieta, komponentų kilmė ir valstybės dalyvavimo taisyklės gali būti svarbios ne mažiau nei paties projekto idėja. Todėl SAFE paminėjimas pranešime dar neleidžia įvardyti konkrečios suteiktos sumos ar gamyklos atidarymo datos. Projektas turėtų pereiti nuo politinio aptarimo prie sutartinių įsipareigojimų.

Abi šalys taip pat kalbėjo apie gynybos technologijų apsikeitimą. Tokiu atveju reikėtų spręsti intelektinės nuosavybės, licencijavimo ir gamybos kokybės klausimus. Net kai abi valstybės siekia vieno saugumo tikslo, produktų perdavimas tarp gamintojų nėra tik techninės dokumentacijos išsiuntimas. Jis gali reikalauti ilgalaikės inžinierių priežiūros.

Ne mažiau svarbus specialistų rengimas. Net patikima dronų perėmimo sistema nebus naudinga, jei trūks operatorių ir technikų, gebančių ją saugiai naudoti. Todėl bendri projektai gali apimti mokymus, procedūras ir eksploatavimo duomenų analizę. Šiuos dalykus taip pat reikėtų vertinti kaip būsimų pajėgumų dalį.

Technologijos ir praktiniai iššūkiai

Susitikime paminėtas ir bendros gynybos pramonės plėtros tikslas. Įrenginių gamyba reikalauja ilgalaikio komponentų tiekimo, testavimo, kokybės kontrolės bei apmokytų specialistų. Jeigu bendri projektai taps realiomis sutartimis, jie galėtų sustiprinti abiejų valstybių tiekimo grandines, tačiau tokių sutarčių masto ministerija dar neįvardijo.

Ukraina yra sukaupusi daug patirties, kaip greitai keisti technologijas pagal karių atsiliepimus. Lietuvos įmonės savo ruožtu gali prisidėti inžinerijos, elektronikos ir gamybos kompetencijomis. Bendradarbiavimas būtų prasmingiausias tuomet, jei šios galimybės virstų standartizuotais gaminiais, kuriuos būtų galima remontuoti ir tiekti pakankamais kiekiais.

SAFE – europinis mechanizmas, skirtas skatinti investicijas į gynybos pajėgumus. Tačiau finansavimo aptarimas dar nereiškia automatinio pinigų skyrimo kiekvienam sumanymui. Projektams reikia atitikti taisykles, parengti planus bei suderinti dalyvaujančių valstybių įsipareigojimus.

Kas patvirtinta, o kas dar vertinama

Ministerijos pranešime primenama ir anksčiau paskelbta „Brave Lithuania“ bendrų gynybos inovacijų iniciatyva. Tokios programos gali padėti perspektyviems kūrėjams pasiekti bandymų infrastruktūrą, bet subsidijos ar technologijų demonstracija negarantuoja būsimo masinio pirkimo.

Lietuvos saugumui ši partnerystė svarbi dėl nuolatinės oro erdvės ir kritinės infrastruktūros apsaugos grėsmės. Svarbiausia ateityje vertinti ne susitikimų skaičių, o patvirtintus projektus, veikiančius prototipus, finansavimo šaltinius ir jų priėmimą į tarnybą. Kol to nėra, atsakinga kalbėti apie planuojamą bendradarbiavimą.