Tyrėjai nustebę: atskleista, kaip iš tikrųjų atrodė 183 mln. metų senumo dinozauras

Lundo universiteto (Švedija) tyrėjai su kolegomis pirmą kartą ištyrė suakmenėjusio pleziozauro minkštuosius audinius ir padarė netikėtą atradimą.

Pleziozaurai žinomi 200 metų

Pleziozaurai yra jūriniai dinozaurai, kurie turėjo gyvatiškus kaklus ir į jūrų vėžlius panašų kūną. Jų rasta visame pasaulyje ir apie juos žinoma jau 200 metų. 

Tačiau dabar tyrėjai, ištyrę atrastą ir puikiai išlikusį pleziozauro skeletą, atskleidė naujos informacijos apie šį Juros periodo dinozaurą.

Skeletas rastas Vokietijoje

Netoli Holcmadeno miesto, Vokietijoje, iškastas plesiozauro skeletas tapo tikra moksline sensacija. 

Jo uodegoje ir vienoje iš pelekų sričių buvo rasta itin retai išsilaikiusių suakmenėjusių minkštųjų audinių – tai unikalus atradimas, suteikiantis naujų žinių apie šiuos senovinius jūrų roplius.

„Aplinkinė uoliena buvo kruopščiai pašalinta nuo fosilijos. Tada panaudojome įvairius mikroskopinius ir spektrometrinius metodus, kad pirmą kartą išsamiai išanalizuotume suakmenėjusius minkštuosius audinius“, – apie tyrimo eigą pasakojo Lundo universiteto doktorantas Miguelis Marxas. 

Ką naujo atrado tyrėjai?

Iki šiol manyta, kad pleziozaurai, kaip ir kiti jūrų ropliai, buvo visiškai be žvynų.

Tačiau šis naujas tyrimas atskleidė netikėtą faktą. Pasirodo, kad pleziozaurų oda buvo mozaikiškai padengta tiek lygiomis bežvynėmis sritimis, tiek žvynuotomis vietomis.

Tyrėjai mano, kad šie žvynai ne tik suteikė papildomą apsaugą, bet ir pagerino plaukimo gebėjimus. 

Jie galėjo padėti pleziozaurams lengviau judėti bei apsisaugoti nuo sužeidimų, kai šie greitai slydo per grubius jūros dugnus medžiodami grobį.