Vos 1 iš 4 lietuvių patikrina, ar svetainė yra saugi pateikti duomenis: ką būtina žinoti

2025 metų Oficialiosios statistikos portalo duomenys rodo, kad tik ketvirtadalis Lietuvos gyventojų patikrina, ar interneto svetainė, kurioje reikia pateikti asmens duomenis, yra saugi. Nors šis rodiklis per pastaruosius metus šiek tiek padidėjo, dauguma žmonių vis dar nepaiso vieno paprasčiausių saugumo patikrinimų prieš įvesdami jautrią informaciją internete.

Būtent šia spraga dažnai naudojasi kibernetiniai sukčiai, kurie kuria netikras parduotuves, prisijungimo puslapius ar kitus apgaulingus tinklalapius, siekdami išvilioti vartotojų duomenis.

Svetainių saugumą tikrina mažuma vartotojų

TechNaujienos.lt analizuoti Oficialiosios statistikos portalo duomenys, kuriuose įvertinti Lietuvos gyventojų veiksmai, susiję su asmeninės informacijos apsauga internete, rodo, kad svetainių autentiškumo patikra vis dar nėra įprastas įprotis daugeliui interneto naudotojų Lietuvoje. Remiantis pateiktais duomenimis, 2025 metais tik 25,7 proc. asmenų pateikdami savo duomenis patikrino, ar svetainė yra saugi.

Jaunesni vartotojai šiuo klausimu yra kiek atsargesni. Praėjusiais metais svetainės autentiškumą prieš pateikdami duomenis tikrino 40,2 proc. 16–24 metų gyventojų ir 43,4 proc. 16–29 metų vartotojų. Tuo metu vyresnėse amžiaus grupėse šis rodiklis yra gerokai mažesnis: pavyzdžiui, tarp 55–64 metų žmonių svetainės saugumą tikrina tik apie 20 proc.

Tokie skaičiai rodo, kad didelė dalis vartotojų vis dar gali tapti sukčiavimo schemų ar netikrų interneto svetainių aukomis.

Labiausiai susirūpinę duomenų naudojimu reklamai

Nors svetainių saugumo tikrinimas vis dar nėra įprastas įprotis daugeliui gyventojų, kiti rodikliai rodo augantį vartotojų sąmoningumą. Oficialiosios statistikos duomenimis, dalis žmonių vis aktyviau kontroliuoja, kaip jų asmeniniai duomenys naudojami internete.

Remiantis statistika, didžiausią susirūpinimą tarp Lietuvos gyventojų kelia jų asmens duomenų naudojimas reklamos tikslais. 46,5 proc. 16–74 metų gyventojų nurodė nesutinkantys, kad jų asmeninė informacija būtų naudojama reklamai. Tai yra aukščiausias rodiklis tarp veiksmų, susijusių su asmens duomenų apsauga internete.

Antras dažniausiai atliekamas veiksmas – buvimo vietos duomenų kontrolė. Statistikos duomenimis, 41,3 proc. gyventojų ribojo galimybę nustatyti savo buvimo vietą arba atsisakė ją nurodyti programėlėse ar interneto svetainėse.

Taip pat nemaža dalis žmonių riboja prieigą prie savo socialinių tinklų paskyrų ar jose skelbiamo turinio. 37,3 proc. gyventojų nurodė apriboję prieigą prie savo profilio, turinio socialiniuose tinkluose ar bendrose internetinėse duomenų saugyklose. Galiausiai, panaši dalis gyventojų skaito privatumo taisykles.

TAIP PAT SKAITYKITE: Kas trečias europietis patiria problemų perkant internetu: kaip sekasi lietuviams?

Vartotojų neatidumas – galimybė sukčiams

Svetainių patikimumo tikrinimas yra vienas paprasčiausių būdų apsisaugoti nuo internetinių sukčiavimo schemų. Nepatikrinus svetainės autentiškumo, vartotojai gali pateikti savo duomenis netikruose puslapiuose, kurie imituoja bankų, parduotuvių ar kitų paslaugų svetaines.

Tokiais atvejais sukčiai gali pasisavinti prisijungimo prie interneto banko duomenis, mokėjimo kortelės informaciją ar kitus asmeninius duomenis. Tai gali lemti ne tik finansinius nuostolius, pavyzdžiui, neteisėtus mokėjimus ar pavogtas lėšas, bet ir paskyrų perėmimą socialiniuose tinkluose ar kitose internetinėse platformose.

Ką turėtumėte žinoti apie netikras svetaines

Yra keli paprasti būdai, kurie padės atpažinti netikras svetaines ir elektronines parduotuves:

1. Atkreipkite dėmesį į svetainės dizainą

Apgaulingos svetainės dažnai bando imituoti žinomų prekės ženklų puslapius, todėl gali būti naudojami nukopijuoti logotipai, spalvos ar net visas dizainas. Tačiau atidžiau įsižiūrėjus dažnai pastebimos detalės, kurios išduoda klastotę – prasta lietuvių kalbos gramatika, netaisyklingi ar nerišlūs tekstai, netikslūs vertimai.

Taip pat įtartinai gali atrodyti per didelis reklaminių skydelių kiekis ar neįprastai agresyvūs pasiūlymai, raginantys skubiai pirkti.

2. Patikrinkite pardavėjo informaciją

Patikimos internetinės parduotuvės paprastai pateikia aiškią informaciją apie pardavėją – įmonės pavadinimą, adresą, telefoną, el. paštą ar kitus aktyvius kontaktus. Jei svetainėje pateikiama tik kontaktų forma arba visai nėra informacijos apie įmonę, tai gali būti įspėjamasis ženklas.

Taip pat verta įvertinti siūlomų prekių kainas: jei jos gerokai mažesnės nei kitose parduotuvėse, verta suklusti.

Galiausiai, prieš apsiperkant naudinga paieškoti ir kitų vartotojų atsiliepimų apie pardavėją – jei internete randama daug skundų ar įspėjimų, tokios svetainės geriau vengti.

3. Įvertinkite mokėjimo būdus

Sukčiai dažnai siūlo tik ribotus mokėjimo būdus, pavyzdžiui, prašo atlikti banko pavedimą ar sumokėti per mažiau žinomas mokėjimo platformas. Tuo tarpu patikimos internetinės parduotuvės dažniausiai leidžia atsiskaityti įvairiais būdais – mokėjimo kortele, per saugias mokėjimo sistemas ar atsiskaityti pristatymo metu.

Jei svetainė prašo pateikti konfidencialius duomenis neįprastu būdu arba reikalauja sumokėti iš anksto, reikėtų būti atsargiems.

4. Patikrinkite svetainės adresą

Sukčiai dažnai registruoja adresus, kurie labai panašūs į žinomų parduotuvių ar paslaugų teikėjų, pavyzdžiui bankų, svetaines. Tokiuose adresuose gali būti pakeistos ar pridėtos raidės, skaičiai arba simboliai.

Todėl prieš pateikiant savo duomenis visada verta patikrinti, ar svetainės adresas tikrai atitinka oficialų prekės ženklo puslapį ir ar jis prasideda saugiu „https“ ryšiu.

Apie nuorodų patikrinimą plačiau esame rašę: Kaip patikrinti, ar nuoroda yra saugi? Patikimi būdai

Taigi, augant internetinių paslaugų skaičiui ir sukčiavimo schemoms, vartotojų budrumas išlieka vienu svarbiausių veiksnių, padedančių apsaugoti asmeninius duomenis internete. O tam, kad pastebėti nelegalią veiklą, užtenka tik didesnio dėmesio atidumui.