Teisingumas Europoje „ant pauzės“: daugelyje šalių – iššūkiai, tačiau Lietuva išsiskiria

Nauja 2026 metų „Rule of Law“ ataskaita atskleidė, kad daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių teisinės sistemos reformos stringa arba visai nevyksta. Tyrimą parengė beveik 40 pilietinės visuomenės organizacijų iš 22 ES valstybių, o jo rezultatai rodo, kad daugiau nei pusėje rekomendacijų pažangos nėra. Žmogaus teisių ir demokratijos stebėtoja „Civil Liberties Union for Europe“ teigia, kad tokia stagnacija gali silpninti teismų nepriklausomybę, demokratines institucijas ir visuomenės pasitikėjimą teisingumo sistema. Tačiau visai kitokius rezultatus atskleidžia Lietuvos situacija.

Daugelyje ES šalių – stagnacija ar net regresija

2026 metų „Liberties Rule of Law“ ataskaita analizuoja keturias pagrindines demokratijos sritis: teisingumo sistemas, kovą su korupcija, žiniasklaidos laisvę ir valdžių pusiausvyrą. Ataskaitos duomenimis, didžioji dalis Europos valstybių susiduria su stagnacija ar net regresija šiose srityse.

Vertinant Europos Komisijos rekomendacijų įgyvendinimą paaiškėjo, kad 61 proc. pateiktų pasiūlymų nepadaryta jokios pažangos, 13 proc. atvejų situacija pablogėjo ir tik 26 proc. rekomendacijų yra įgyvendinamos.

Pasak Europos Komisijos, tai rodo „įgyvendinimo spragą“ – valstybės narės dažnai ignoruoja ar atideda reformas, kurios turėtų stiprinti teismų nepriklausomybę, kovą su korupcija ar demokratinių institucijų kontrolę. Skaičiuojama, kad Europoje vis dar laukia įgyvendinimo apie 650 svarbių Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų, o kai kurie jų nevykdomi jau ne vienerius metus.

Ataskaitoje taip pat pažymima, kad kai kuriose šalyse politinis diskursas apie teismus tampa vis agresyvesnis. O ši retorika gali mažinti visuomenės pasitikėjimą teismais ir silpninti teisinės valstybės principus.

Aiški pažanga – tik dvejose šalyse

Iš 22 įvertintų valstybių išskiriamos tik dvi šalys, kurios 2025 metais parodė aiškią pažangą – Lietuva ir Latvija. Tyrimo autoriai pažymi, kad čia įvykdytos tam tikros reformos arba instituciniai pokyčiai, kurie padėjo sustiprinti teismų sistemos veikimą ar nepriklausomumą.

Lietuvos atveju pažanga daugiausia siejama su sklandesniu teisėjų skyrimo procesu ir geresniu teisinės pagalbos sistemos veikimu. Ataskaitoje pažymima, kad teismų paskyrimai pastaruoju metu vyksta sklandžiau, o institucijų bendradarbiavimas leidžia efektyviau spręsti praktinius sistemos veikimo klausimus.

Be to, Europos Komisija teigiamai vertina ir Lietuvoje testuojamą naują valstybės garantuojamos teisinės pagalbos darbo paskirstymo sistemą, kurioje bylos advokatams skiriamos pagal jų sudėtingumą. Tokiu būdu siekiama tolygiau paskirstyti darbo krūvį ir pagerinti teisinės pagalbos prieinamumą.

Svarbų vaidmenį, pasak tyrimo autorių, atlieka ir Konstitucinis Teismas, aktyviai sprendžiantis klausimus, susijusius su teisinės pagalbos prieinamumu pažeidžiamoms visuomenės grupėms.

Be to, pasak ataskaitos duomenų, Lietuvoje išlieka veiksminga kovos su korupcija sistema – vykdomi aukšto lygio tyrimai, o priežiūros institucijos veikia gana efektyviai. Tarptautiniai vertinimai taip pat rodo, kad kasdienės korupcijos patirtis visuomenėje po truputį mažėja. Vis dėlto ataskaitoje atkreipiamas dėmesys ir į galimus iššūkius žiniasklaidos srityje – pavyzdžiui, diskusijas dėl redakcinės nepriklausomybės LRT.

Vis dėlto ataskaitos autoriai pabrėžia, kad dalis pažangos vis dar grindžiama institucine praktika, o ne aiškiai įtvirtintomis teisės normomis. Tai reiškia, kad kai kurios teigiamos tendencijos gali būti trapios, jei jos nebus sustiprintos konkrečiomis įstatymų reformomis.

TAIP PAT SKAITYKITE: Europos Parlamentas atmetė „Chat Control“ taisyklių pratęsimą: technologijų įmonės kol kas netikrins jūsų žinučių

Teismų nepriklausomybė – vienas svarbiausių demokratijos ramsčių

Ataskaitos autoriai pabrėžia, kad nepriklausomi teismai yra vienas svarbiausių demokratinės valstybės pagrindų. Jei teismų sistemos reformos stringa arba didėja politinis spaudimas teisėjams, ilgainiui gali silpnėti ir visuomenės pasitikėjimas teisingumu.

Todėl Europos valstybės raginamos aktyviau įgyvendinti rekomendacijas ir stiprinti teisinės valstybės principus – užtikrinti skaidresnius teisėjų skyrimo procesus, efektyvesnę kovą su korupcija bei nepriklausomos žiniasklaidos apsaugą. Tik nuoseklios reformos ir aiškiai įtvirtintos teisinės garantijos gali užtikrinti ilgalaikį demokratinių institucijų stabilumą visoje Europoje.