Svarstote, kodėl taip lengvai išsiblaškote? Mokslininkai paaiškino, kas vyksta mūsų smegenyse

Naujas neuromokslininkų tyrimas, vasario 23 d. paskelbtas žurnale „PLOS Biology“, atskleidžia, kad žmogaus smegenys nuolat trumpam „atsiveria“ išoriniams dirgikliams, todėl mūsų dėmesys gali būti lengvai pertrauktas. Tyrėjai nustatė, kad smegenys veikia ritmiškai – nuo septynių iki dešimt kartų per sekundę jos tampa jautresnės aplinkos signalams, tokiems kaip garsai, judesiai ar pranešimai telefone. Šis mechanizmas gali paaiškinti, kodėl net bandydami susikaupti dažnai pastebime menkiausius aplinkos pokyčius.

Eksperimente stebėta smegenų elektrinė veikla

Atliktame tyrime dalyvavo 40 savanorių, kurių smegenų aktyvumas buvo stebimas naudojant elektroencefalografiją (EEG). Dalyviai turėjo žiūrėti į ekrane rodomą blankų kvadratą ir stengtis jį pastebėti, o tuo pačiu metu ekrane pasirodydavo spalvoti taškai, skirti atitraukti dėmesį.

Analizuodami EEG signalus, mokslininkai aptiko pasikartojančius smegenų aktyvumo modelius, kurie rodė, kada dalyviai labiau linkę pastebėti tikslinį objektą ir kada tampa jautresni trukdžiams. Paaiškėjo, kad šie dėmesio svyravimai vyksta ritmiškai ir kartojasi kelis kartus per sekundę.

Žmogaus smegenys turi dvi būsenas

Tyrimo rezultatai patvirtina „ritminio dėmesio teoriją“ (angl. A Rhythmic Theory of Attention). Pagal ją smegenys nuolat pereina tarp dviejų būsenų: vienoje būsenoje jos stipriau apdoroja informaciją toje vietoje, į kurią jau nukreiptas dėmesys, o kitoje padidėja tikimybė perjungti dėmesį į kitą objektą ar vietą.

Šie svyravimai siejami su skirtingais smegenų bangų tipais. Pavyzdžiui, vadinamosios theta bangos (maždaug 4–8 Hz) gali reguliuoti momentus, kada dėmesys linkęs persijungti, o alfa bangos padeda kontroliuoti, kiek stipriai smegenys reaguoja į vizualinius trukdžius.

Kai smegenys patenka į „perjungimo“ fazę, žmonės dažniau suklysta ar praleidžia pagrindinį signalą, tačiau tuo pačiu tampa jautresni naujiems dirgikliams.

TAIP PAT SKAITYKITE: Naršymas telefone ne poilsis, o jo imitacija: tai turi žinoti kiekvienas

Kodėl tai svarbu šiuolaikiniame pasaulyje

Nors šis biologinis procesas yra natūralus, mokslininkai mano, kad suprasdami jį galime geriau valdyti dėmesį. Vienas iš būdų – sumažinti aplinkos dirgiklius dirbant ar mokantis, pavyzdžiui, išjungti nereikalingus pranešimus ar dirbti tylioje aplinkoje.

Mokslininkai mano, kad toks smegenų veikimo principas evoliuciškai buvo naudingas. Ankstyviesiems žmonėms reikėjo nuolat stebėti aplinką ir pastebėti galimus pavojus, net jei jie buvo sutelkę dėmesį į vieną užduotį.

Tačiau šiandieninėje skaitmeninėje aplinkoje tas pats mechanizmas gali tapti problema. Kadangi smegenys nuolat trumpam „atsiveria“ naujai informacijai, dažni pranešimai, socialiniai tinklai ar kiti skaitmeniniai dirgikliai ir išmanieji įrenginiai lengvai pasinaudoja šiais dėmesio svyravimais.

Visgi tyrimo autoriai taip pat pažymi, kad smegenų ritmų supratimas gali padėti kurti naujus metodus, skirtus koncentracijai gerinti. Ateityje šios žinios gali būti pritaikytos tiek mokymosi technologijose, tiek gydant dėmesio sutrikimus.

Taigi, nors išsiblaškymas dažnai laikomas silpna valia ar blogu įpročiu, nauji moksliniai duomenys rodo, kad tai iš dalies yra natūrali smegenų savybė. Trumpi „dėmesio langai“ leidžia mums išlikti budriems aplinkai – tačiau skaitmeniniame pasaulyje jie taip pat gali tapti viena pagrindinių priežasčių, kodėl taip sunku ilgai išlaikyti dėmesį.