Svarbus atradimas Marse: „NASA“ marsaeigis aptiko didžiausias istorijoje organines molekules

Raudonojoje planetoje – Marse, robotas „Curiosity Rover“ aptiko iki šiol didžiausius organinius junginius.

Neįtikėtinas atradimas

„NASA“ skelbia, kad mokslininkai, analizuojantys susmulkintas uolienas marsaeigyje „Curiosity Rover“, aptiko įspūdingas organines molekules.

Tyrimo metu nustatyta, kad tai vadinamosios dekano, undekano ir dodekano molekulės. Jos susideda iš 10, 11 ir 12 anglies atomų ir tikėtina yra riebalų rūgščių dalelės.

Tai svarbu, nes riebalų rūgštys mūsų planetoje yra svarbios gyvybės medžiagos.

Caroline Freissinet – tyrimo autorė ir mokslininkė Prancūzijos nacionaliniame tyrimų centre sako, kad pasiekimas yra išties daug žadantis:

„Mūsų tyrimas įrodo, kad net šiandien, analizuojant Marso mėginius, mes galėtume aptikti chemines gyvenimo praeities žymes, jei jis kada nors buvo Marse.“

Kokios išvados?

Gyvi organizmai gamina riebalų rūgštis, kad padėtų formuoti ląstelių membranas ir atlikti kitas svarbias funkcijas. Kita vertus, jos gali susidaryti ir be gyvybės, per chemines reakcijas, kurias sukelia įvairūs geologiniai procesai, kaip vandens sąveika su mineralais hidroterminiuose šaltiniuose.

Nors kol kas tyrėjai negali tiksliai pasakyti, iš kur atsirado šios molekulės, tačiau tai yra svarbus pasiekimas, kuris vienaip ar kitaip gali atskleisti naujus dalykus apie Marso aplinką.

Iki šiol „Curiosity“ tyrėjų komanda buvo aptikusi mažas, paprastas organines molekules  dar 2015 m. Šie rezultatai leido atlikti išsamius tyrinėjimus ir daryti prielaidą apie ilgus metus vykusius cheminius procesus, kurie galėtų sukurti gyvybę.

Tačiau šių įspūdingų junginių radimas yra pirmas toks įrodymas, kad organinė chemija vystosi į priekį ir dar labiau sudėtingėja. Šis sudėtingumas nurodo galimybes gyvybės Marse atsiradimui.

Ateities perspektyvos

Taip pat nustatyta, kad šios organinės molekulės gali būti išsaugotos Marse, nes tokie junginiai po daugelio metų nesuyra dėl radiacijos ir oksidacijos. Todėl tai ypatingai paranku mokslininkams, kurie norėtų parsivežti mėginius iš Marso į Žemę, nes tyrimų galimybės molekulių paieškos prietaisais Raudonojoje planetoje yra ribotos.

„NASA“ kosminių skrydžių centro vyresnysis mokslininkas ir tyrimo autorius – Danielis Glavinas tiki, kad tokia misija yra įmanoma:

„Mes esame pasiruošę žengti kitą didelį žingsnį ir parsivežti mėginius iš Marso į mūsų laboratorijas, kad išspręstume diskusiją apie gyvenimą Marse.“

Marsas jau dešimtmečius žavi mokslininkus ir verčia juos ieškoti atsakymų į planetos saugomas paslaptis. Yra daugybė misijų, kurios nuolatos vykdomos siekiant tirti Raudonosios planetos aplinką. Štai erdvėlaiviui „Hera“ praskrendant pro planetą pavyko užfiksuoti dar nematytas Marso detales.