Sukurtas revoliucinis belaidis ryšys, veikiantis net 100 metrų po žeme

Pietų Korėjos mokslininkai kovo 23 dieną pristatė patobulintos belaidžio ryšio technologijos rezultatus, leidžiančius perduoti balsą net iki 100 metrų po žeme. Demonstracijos metu tyrėjams realioje kasykloje pavyko užmegzti dvipusį ryšį tarp paviršiaus ir maždaug 100 metrų gylyje esančio lygio.

Mokslininkų teigimu, tokia sistema galėtų veikti vietose, kur įprastas mobilusis ar radijo ryšys nepasiekia. Be to, ateityje ši technologija gali tapti svarbia priemone gelbėjimo operacijose, nes leistų greičiau susisiekti su po žeme ar griuvėsiais įstrigusiais žmonėmis.

Proveržis ryšio technologijose

Technologiją sukūrė Pietų Korėjos Elektronikos ir telekomunikacijų tyrimų instituto (ETRI) mokslininkai. Kaip nurodoma paskelbtame pranešime, ji leidžia perduoti paprastus duomenis, šiuo atveju balsą, iš paviršiaus į požemines erdves, kurios anksčiau buvo praktiškai nepasiekiamos belaidžiam ryšiui.

Šios technologijos veikimą tyrėjai pademonstravo ir praktiškai. Eksperimento metu, mokslininkai įrengė maždaug vieno metro skersmens siuntimo anteną paviršiuje ir nedidelį magnetinio lauko jutiklį po žeme.

Naudojant šią įrangą jiems pavyko sėkmingai užtikrinti dvipusį ryšį tarp kasyklos įėjimo ir maždaug penktojo požeminio lygio – apie 100 metrų gylyje. Tai laikoma pirmąja tokio masto demonstracija, nes ankstesni tyrimai dažniausiai apsiribodavo keliasdešimties metrų atstumu.

Šis bandymas remiasi ankstesnių tyrimų rezultatais, gautais veikimo principą išbandant kalkakmenio uolienų aplinkoje, kur požeminis ryšys paprastai laikomas praktiškai neįmanomu.

Tyrėjų teigimu, būtent šis pasiekimas parodo, kad belaidė komunikacija gali būti įmanoma net ir labai sudėtingose požeminėse aplinkose.

Kaip veikia šis ryšys

Pasak Pietų Korėjos mokslininkų, naujoji sistema naudoja žemo dažnio magnetinio lauko signalus, o ne įprastas aukšto dažnio radijo bangas.

Tokio tipo ryšys dažnai dar vadinamas „per žemę veikiančia komunikacija“ (angl. Through-the-earth communications), nes žemo dažnio signalai gali prasiskverbti per uolienas ar dirvožemį, kurie paprastai sugeria aukštesnio dažnio radijo bangas.

Sistema veikia maždaug 15 kHz dažniu ir gali perduoti 2–4 kilobitus duomenų per sekundę. Nors tai nėra didelis duomenų srautas, tokio greičio pakanka balso ryšiui ar trumpoms žinutėms perduoti.

TAIP PAT SKAITYKITE: Aptikta „Wi-Fi“ saugumo spraga: kaip jis gali jus šnipinėti net neprisijungus prie interneto

Kodėl ši technologija gali būti svarbi

Patikimas ryšys ekstremaliose situacijose gali būti gyvybiškai svarbus. Jei žmonės atsiduria izoliuoti po žeme ar po griuvėsiais, galimybė užmegzti net ir paprastą balso ryšį gali padėti gelbėtojams greičiau įvertinti situaciją ir suplanuoti pagalbos veiksmus.

Tyrėjai mano, kad ateityje tokios sistemos galėtų būti naudojamos įvairiose infrastruktūros srityse – nuo požeminių statybų iki avarinių gelbėjimo ar karinių operacijų. Technologija taip pat galėtų tapti papildoma saugumo priemone vietose, kur įprasti ryšio tinklai neveikia.

Nors ši sistema dar tik ankstyvoje vystymo stadijoje, mokslininkai tikisi, kad tolesni tyrimai leis padidinti jos veikimo atstumą ir pagerinti signalų stabilumą. Jei tai pavyks, tokio tipo ryšys ateityje gali tapti svarbia technologija, padedančia užtikrinti saugumą ir net išgelbėti žmonių gyvybes.