Šiąnakt „Artemis II“ apskries Mėnulį: NASA atskleidė, ką astronautai pamatys

Pirmadienio vakarą „Artemis II“ misijos įgula pirmą kartą per daugiau nei 50 metų priartės prie Mėnulio ir apskries jo tolimąją pusę. Žymint šį momentą, NASA paskelbė specialią vizualizaciją, kuri parodo, kokį vaizdą astronautai išvis per „Orion“ erdvėlaivio langus.

Ką šiandien pamatys „Artemis II“ įgula

Balandžio 6-osios vakarą prasidės vienas svarbiausių visos „Artemis II“ misijos etapų – erdvėlaivis „Orion“ praskris pro Mėnulį ir apskries jo tolimąją pusę. Skrydžio laikas numatytas nuo 21.45 val. iki 04:40 val. Lietuvos laiku. Astronautai tuo metu bus pakankamai arti Mėnulio, kad galėtų atlikti mokslinius stebėjimus ir fotografuoti jo paviršių.

Per septynių valandų skrydžio langą astronautams atsivers vaizdai, kurių iš Žemės pamatyti neįmanoma. Tačiau artėjant prie Mėnulio ir skrendant aplink jo nematomą pusę, jie išvys ne tik regionus, kurie mūsų planetoje niekada nepatenka į akiratį, bet ir gerai pažįstamą artimąją Mėnulio pusę.

NASA dalijasi būsimomis galimybėmis

NASA šiam įvykiui parengė specialią vizualizaciją, leidžiančią iš anksto pamatyti, kaip šis skrydis atrodys iš astronautų perspektyvos. Joje atkuriama „Orion“ erdvėlaivio trajektorija.

Pasak NASA, šis modelis sukurtas remiantis realiais misijos duomenimis: mokslininkai sujungė erdvėlaivio trajektoriją su informacija iš Mėnulio orbitą tyrinėjančio zondo „Lunar Reconnaissance Orbiter“, taip pat duomenimis apie Saulės sistemos judėjimą ir kitus astronominius skaičiavimus, leidžiančius numatyti, kaip bus apšviestas Mėnulis.

Taigi, vizualizacijoje matyti, kaip „Orion“ artėja prie Mėnulio ir apskrieja jo tolimąją pusę. Per šį laiką Saulės apšvietimo kampas Mėnulyje nuolat keisis, nes keisis Saulės, Mėnulio ir erdvėlaivio padėtys, todėl atsivers vis kitokie Žemės palydovo vaizdai.

Be to, 28 sekundžių vaizdo įraše, kuriame atkartotas septynių valandų skrydis, fragmentiškai parodyta, kaip „Artemis II“ įgula stebės, kaip virš Mėnulio horizonto pakyla ir nusileidžia Žemė, o skrydžio pabaigoje išvys ir Saulės užtemimą – tuo metu Saulė beveik valandai pasislėps už Mėnulio.

Parengta vizualizacija:

Misija pagerins „Apollo 13“ rekordą

Šis skrydis svarbus ne tik dėl vaizdų, kuriuos astronautai pamatys prie Mėnulio. „Artemis II“ įgula taip pat turėtų pasiekti didesnį atstumą nuo Žemės nei legendinė „Apollo 13“ misija.

1970 metais „Apollo 13“ astronautai nutolo nuo Žemės iki maždaug 248 655 mylių (apie 400 171 km), prieš apsisukdami ir pradėdami dramatišką sugrįžimą namo.

„Artemis II“ erdvėlaivis skries panašia aštuoneto trajektorija, nes ši misija nenumato nei orbitos aplink Mėnulį, nei nusileidimo ant jo paviršiaus. Tačiau prognozuojama, kad astronautai nuo Žemės nutols dar apie 6 600 kilometrų daugiau nei „Apollo 13“ įgula.

TAIP PAT SKAITYKITE: Kodėl prireikė tiek daug laiko žmonėms grįžti į Mėnulį?

Trumpam nutrūks ryšys su Žeme

Skrydžio metu laukia ir dar vienas momentas, gerai žinomas iš „Apollo“ laikų. Kai „Orion“ pasieks Mėnulio tolimąją pusę, ryšys su NASA skrydžių valdymo centru trumpam nutrūks.

NASA bendrauja su įgula naudodama „Deep Space Network“ – milžiniškų antenų tinklą Kalifornijoje, Ispanijoje ir Australijoje. Tačiau kai erdvėlaivis pasislėps už Mėnulio, šios antenos nebeturės tiesioginės matomumo linijos.

Dėl to ryšys su astronautais gali nutrūkti maždaug 40 minučių. Tokie momentai buvo įtempti ir „Apollo“ misijų metu, tačiau, kaip pabrėžia NASA specialistai, šiuo atveju viską lemia paprasta fizika.

Net ir be ryšio su Žeme erdvėlaivis tęs skrydį pagal suplanuotą trajektoriją ir po kurio laiko vėl pasirodys Mėnulio priekinėje pusėje. Šis momentas laikomas vienu svarbiausių visos misijos etapų – jis parodys, kaip „Orion“ ir jo įgula veikia skrisdami giliajame kosmose, ruošiantis būsimoms žmonių kelionėms į Mėnulį.

„Orion“ erdvėlaivis su įgula į Žemę turėtų grįžti balandžio 10 d.

Šio skrydžio tiesioginę transliaciją galėsite stebėti čia arba žemiau „YouTube“: