Skip to content
Šią vasarą Žemė suksis greičiau, rekordiškai trumpės dienos: ar verta sunerimti?

Sia vasara Zeme suksis greiciau rekordiskai trumpes dienos ar verta sunerimti

Šią vasarą Žemė suksis greičiau, rekordiškai trumpės dienos: ar verta sunerimti?

REKLAMA

Pastaruosius keletą metų mokslininkai sunerimę dėl padidėjusio Žemės sukimosi greičio. Šie metai pasirodo bus neišskirtiniai – per likusius kelis vasaros mėnesius išvysime tris neženkliai sutrumpėjusias dienas, kurios gali būti rekordiškai paveiktos neįprasto Žemės apsisukimo aplink savo ašį.

Perspėta jau kiek anksčiau

Dar praeitais metais moksliniame žurnale „Nature“ buvo paskelbtas tyrimas, kurio rezultatai įspėjo, jog Žemė pradėjo suktis greičiau nei bet kada anksčiau. Jau tąkart užsiminta, kad vos viena sekundė turės reikšmės sutrikdant visuomenės laiko pojūtį ar laikrodžių darbą, o 2029 m. gali tekti praleisti laikrodžiuose vadinamą „neigiamąją keliamąją sekundę“, kuri kas kelerius metus sulygina astronominio ir atominio laiko rodiklius.

Tyrimo autorius užsiminė, kad tai precedento neturinti situacija, įrodanti, kad gyvename labai neįprastu laiku. Visgi, tai nėra drastiškas Žemės sukimosi pokytis, todėl tai nesukels didelio masto katastrofos, bet tai jau yra gana pastebimas ir svarbus mokslininkams reiškinys.

REKLAMA

Situacija šiemet nesikeičia

Perspėjama, kad šiais metais taip pat nesulėtėja mūsų planetos sukimosi greitis. Liepos 9 ir 22 d., bei rugpjūčio 5 d. bus neįprastai ir galbūt rekordiškai trumpos. Mokslininkai skaičiuoja, kad kiekviena diena tikėtina bus 1,3-1,51 milisekundės trumpesnė nei įprastai.

Šiomis dienomis Mėnulis bus toliausiai nuo Žemės pusiaujo, o tai pakeičia jo gravitacinės traukos poveikį mūsų planetos ašiai.

Mėnulis padėtis yra tik viena priežastis dėl ko spartėja Žemės sukimosi greitis. Reikšmės tam turėti gali ir Saulės padėtis, Žemės magnetinio lauko pokyčiai, masės balansas planetoje. Žmogaus veikla taip pat prisideda prie šių pokyčių, o juos spartina ir klimato kaita.

REKLAMA

Mokslininkai ramina, kad individualiu lygmeniu įvardintos trys datos neturės aiškiai pastebimo skirtumo, o laikrodžiai kaip įprastai skaičiuos 24 valandas.

Iki šiol trumpiausia diena buvo praeitų metų liepos 5 d., kai Žemės greitis sutrumpino ją 1,66 milisekundėmis.

Laiko tyrimuose mokslininkai pasiekė ir tam tikrų proveržių. Neseniai jie pristatė tiksliausią atominį laikrodį, pretenduojančiu tapti nauju pagrindinio laiko dažnio standartu. Kol tuo tarpu energetikos srityje planuojama išnaudoti Žemės sukimosi procesą – ateityje sukurtas įrenginys iš to galėtų generuoti energiją.

Kaip vertinate šį straipsnį?

NAUJIENOS IŠ INTERNETO

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!

Žymos:

Agnė Vaišnoraitė Ryšių su visuomene magistrė, Technaujienos.lt redaktorė ir žurnalistė. Turite klausimų? Rašykite mums: redakcija@technaujienos.lt.