Ši veikla skatina jūsų vaiko intelektą, teigia mokslininkai

Ar kompiuteriniai žaidimai tikrai kenkia vaikų protui? Tarptautinis tyrimas meta iššūkį šiam plačiai paplitusiam įsitikinimui. Mokslininkų komanda iš Nyderlandų, Vokietijos ir Švedijos nustatė, kad vaikai, kurie žaidė kompiuterinius žaidimus ilgiau nei vidutiniškai, per dvejus metus pasižymėjo šiek tiek spartesniu intelekto augimu. Priešingai, televizijos žiūrėjimas ar socialinių tinklų naudojimas neturėjo nei teigiamo, nei neigiamo poveikio jų kognityviniams gebėjimams. Šie rezultatai gali tapti svariu argumentu diskusijose apie vaikų ekranų laiką – ypač svarstant, ką ir kaip jie veikia prie ekrano.

Žaidimai, ekranai ir intelektas: dviejų metų tyrimas

Skaitmeninė medija tapo neatsiejama vaikų gyvenimo dalimi. Tačiau jos poveikis vaikų intelektui vis dar vertinamas prieštaringai. 

Mokslininkai iš Nyderlandų, Vokietijos ir Švedijos, pasitelkę ABCD duomenis, išanalizavo 9855 JAV vaikų (9–10 metų amžiaus) ekranų naudojimo įpročius. Vidutiniškai jie kasdien 2,5 valandos žiūrėjo vaizdo įrašus, 1 valandą žaidė kompiuterinius žaidimus ir apie pusvalandį bendravo internetu.

Po dvejų metų buvo surinkti duomenys iš daugiau nei 5000 tų pačių vaikų. Paaiškėjo, kad tie, kurie žaidė žaidimus daugiau nei vidutiniškai, pademonstravo intelekto koeficientą (IQ) taško didesnį augimą – 2,5 IQ – nei bendra vaikų grupė. 

Šis padidėjimas atsispindėjo skaitymo supratimo, erdvinio mąstymo, atminties, lankstumo ir savikontrolės užduotyse.

Rezultatai atveria duris tolesniems tyrimams

Šis tyrimas buvo atliktas tik su JAV vaikais ir neskyrė skirtingų žaidimų tipų (mobiliųjų ar konsolinių). Tačiau jis pateikė svarbių įžvalgų apie galimą ryšį tarp žaidimų ir intelekto raidos. 

Dvejus metus trukęs tyrimas sustiprina idėją, kad intelektas nėra nekintamas. Kitaip tariant, jis gali būti lavinamas, taip pat ir per žaidimus.

Vienas iš tyrimo autorių, Karolinskos instituto (Švedija) neuromokslininkas Torkelis Klingbergas pažymi, kad ekranų laikas apskritai netrukdo vaikų kognityviniam vystymuisi, o kompiuteriniai žaidimai gali netgi paskatinti intelekto augimą.

Nustatyta, kad iki šiol prieštaringus vertinimus dėl ekranų poveikio vaikams dažnai lėmė mažos imtys, skirtingi tyrimų metodai ir nepakankamas dėmesys genetiniams bei socialiniams-ekonominiams veiksniams. Šis tyrimas siekė šiuos trūkumus sumažinti – ir jiems pavyko.

Visgi autoriai pabrėžia, kad tai tik dalis visumos. Tai yra, vaikų raidą veikia daugybė veiksnių, o ekranų naudojimas gali turėti ir kitokį poveikį.

Pasak T. Klingbergo, tyrimas nevertino ekranų įtakos fiziniam aktyvumui, miegui, savijautai ar mokymosi pasiekimams. Ateityje komanda ketina gilintis į šių veiksnių sąsajas su smegenų vystymusi.

Dvi ekranų realybės: viena skatina augimą, kita – iššūkius psichikos sveikatai

Šie rezultatai įdomiai kontrastuoja su kita neseniai plačiai aptarta studija, apie kurią jau rašėme anksčiau.

Tyrimas, paskelbtas nepriklausomo centro „Sapien Labs“, atskleidė gąsdinančią realybę: vaikai, gavę pirmąjį išmanųjį telefoną iki 13 metų, dažniau susiduria su emociniais ir psichologiniais sunkumais vėlesniame amžiuje. Tyrime dalyvavo daugiau nei 100 tūkst. jaunuolių iš įvairių pasaulio šalių.

Rezultatai parodė: kuo anksčiau telefonas – tuo ryškesni simptomai, tokie kaip nerimas, žema savivertė, haliucinacijos ar net mintys apie savižudybę. Be to, mergaitės dažniau jautėsi nesaugios ir menkavertės, o berniukai – tapdavo agresyvesni ir mažiau empatiški.

Manoma, kad psichikos sveikatai didžiausią poveikį daro socialiniai tinklai, internetinės patyčios, lyginimasis su kitais ir miego sutrikimai – viskas, kas susiję su nevaldomu išmaniojo įrenginio naudojimu.

Tyrimo autorė Tara Thiagarajan siūlo tėvams ne tik atidėti pirmojo telefono įteikimą, bet ir stebėti, kaip vaikas jį naudoja. Jos žodžiais, jei socialiniai tinklai būtų kuriami šiandien, jiems galėtų būti taikomi tokie pat griežti ribojimai kaip tabakui ar alkoholiui.