Robotai tampa „gyvais organizmais“: naujas žingsnis robotikos evoliucijoje

Dabartiniai robotai turi didelį apribojimą – jų kūnai yra uždari, todėl jie negali augti, savarankiškai taisytis ar prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos. Tačiau Kolumbijos universiteto (JAV) mokslininkai žengė svarbų žingsnį į priekį: jie sukūrė robotus, kurie gali fiziškai augti, gyti ir tobulėti, įsisavindami medžiagas iš aplinkos arba kitų robotų.

Robotai, kurie patys kuria savo kūną

Naujame tyrime pristatytas „robotų metabolizmas“. Tai – technologija, leidžianti robotams pasisavinti ir naudoti dalis iš aplinkos ar kitų robotų.

Pasak tyrimo autoriaus Philippe’o Martino Wyderio, tikra robotų autonomija apima ne tik savarankišką mąstymą, bet ir gebėjimą fiziškai save palaikyti. Kitaip tariant, augti, taisytis ir prisitaikyti kaip gyvi organizmai.

Ši idėja pademonstruota naudojant „Truss Link“ – strypo formos robotinius modulius su magnetinėmis jungtimis, galinčiais jungtis įvairiais kampais. Jie savarankiškai susijungia į dvimačius darinius, vėliau virstančius trimatėmis struktūromis.

Eksperimento metu robotai ne tik keitė formą, bet ir „tobulėjo“. Pavyzdžiui, vienas jų prijungė papildomą modulį ir taip padidino judėjimo greitį nuokalnėje daugiau nei 66 proc.

Neišvengiama kryptis

Tyrimo bendraautoris, Kolumbijos universiteto profesorius ir „Creative Machines Lab“ vadovas Hodas Lipsonas sako, kad robotų protai pastaraisiais metais sparčiai tobulėjo dėl mašininio mokymosi, tačiau jų kūnai išlieka nelankstūs, neprisitaikantys ir nepritaikyti pernaudojimui.

Skirtingai nei gyvosios būtybės, kurios gali augti, gyti ir prisitaikyti, robotai tokio gebėjimo neturi. 

Biologijoje šis lankstumas atsiranda iš modulinės sandaros – gyvi organizmai gali naudoti ir pernaudoti medžiagas, pavyzdžiui, aminorūgštis, iš kitų organizmų. Pasak mokslininkų, robotai taip pat turės išmokti daryti tą patį – naudoti dalis iš kitų robotų. Šią naują technologinę kryptį jie vadina „robotų metabolizmu“.

Tyrėjai įsivaizduoja ateities sistemas, kur robotai savarankiškai save prižiūri, auga ir prisitaiko prie naujų užduočių ar aplinkos sąlygų. 

Sekdami gamta – statydami sudėtingas struktūras iš paprastų modulių – jie kuria pagrindą ilgaamžiams ir savarankiškai tobulėjantiems robotams.

Pasak tyrimo autoriaus P. Wyderio, robotų metabolizmas sujungia dirbtinį intelektą (DI) su fiziniu pasauliu, leidžiant robotams tobulėti ne tik protu, bet ir kūnu. 

Iš pradžių ši technologija bus taikoma tokiose srityse, kaip gelbėjimo operacijos ar kosmoso tyrimai, tačiau ilgainiui tai gali pakeisti visą DI panaudojimo būdą – nuo programavimo iki realių objektų kūrimo.

H. Lipsonas priduria, kad nors idėja apie save atkuriančius robotus gali kelti nerimą, tai neišvengiama pažangos kryptis: kai vis daugiau mūsų veiklos atiduodame robotams, turime užtikrinti, kad jie patys mokėtų pasirūpinti savimi.