Putinas: „Rusija yra pasirengusi karui su Europa“

Gruodžio 2 d. Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pareiškė, kad šalis yra pasirengusi galimam konfliktui su Europos valstybėmis, jei tokio susidūrimo esą būtų siekiama iš Europos pusės. Šiuos teiginius citavo naujienų agentūra „Reuters“, o pareiškimas iš karto atsidūrė tarptautinės žiniasklaidos dėmesio centre.

Maskvos siunčiama žinutė ir geopolitinis kontekstas

Pasak „Reuters“, Putinas pabrėžė, kad Rusija neva nenori karo su Europa, tačiau yra pasirengusi reaguoti, jei situacija peržengtų diplomatinio dialogo ribas. Toks pasisakymas nuskambėjo tęsiantis įtampai tarp Maskvos ir Vakarų, kuri nemažėja nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios.

„Jei Europa nuspręstų pradėti karą su mumis, jis baigtųsi taip greitai, kad Europoje neliktų su kuo derėtis dėl taikos. Jei Europa pasirinktų kovą, mes tam esame pasirengę jau dabar. Šiandien Europos valstybės stovi karo pusėje“, – sakė Putinas.

Šio tipo pareiškimai dažnai vertinami kaip strateginės politinės žinutės. Analitikai atkreipia dėmesį, kad tokia retorika gali būti naudojama stiprinti vidaus auditorijos nuotaikas, formuoti spaudimą Vakarų valstybėms ar kurti derybinį foną tarptautiniuose santykiuose.

Reakcija Europoje ir žinutės interpretacija

Pareiškimas greitai pasklido Europos žiniasklaidoje. Didžiosios Britanijos portalas „Metro“ akcentavo Putino žodžius, kad Rusija „pasirengusi kovoti dabar“. Vis dėlto nei „Reuters“, nei kiti šaltiniai nepateikė informacijos apie konkrečius karinius veiksmus ar pokyčius Rusijos kariniuose dislokavimuose, todėl komentarai vertinami kaip politinė retorika, o ne praktinių veiksmų signalas.

Europos saugumo ekspertai pabrėžia, kad tokie pasisakymai paprastai sustiprina diskusijas dėl gynybos finansavimo, NATO atgrasymo priemonių ir bendrų Europos saugumo iniciatyvų. Geopolitinis kontekstas lemia, kad Maskvos retorika vertinama itin atsargiai ir analitiškai.

Toks viešas Rusijos pozicijos akcentavimas prisideda prie bendro geopolitinio fono Europoje, kuriame saugumo klausimai išlieka prioritetiniai. Nors Putinas nepateikė jokio konkretaus veiksmų plano, jo žodžiai atkreipė tarptautinį dėmesį ir tapo dar vienu signalu dėl įtampos tarp Rusijos ir Vakarų.

Ateinančiu metu šalys ir toliau stebės Maskvos retoriką bei veiksmus, vertindamos galimas rizikas ir regioninio saugumo perspektyvas. Gynybos ekspertai pabrėžia, kad stabilumas didžiąją dalimi priklausys nuo diplomatinio dialogo, sąjungininkų koordinacijos ir besikeičiančios situacijos Ukrainoje.

Didėjantis nerimas dėl Rusijos karinių ambicijų kosmose

2024 m. vasario mėnesį JAV žvalgybos šaltiniai taip pat paskelbė vertinimus, keliančius susirūpinimą dėl Rusijos strateginių planų kosmose.

Kaip rašė Technaujienos.lt, buvo pranešta, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali būti pasirengęs dislokuoti kosmose branduolinę amuniciją, skirtą palydovams neutralizuoti.

Ši informacija buvo perduota Jungtinei Karalystei ir kitoms NATO narėms, o ją lydėjo perspėjimai apie galimus Rusijos technologinius pasiekimus kosminių ginklų srityje. JAV pareigūnai įspėjo, kad tokios sistemos galėtų kelti realią grėsmę tarptautiniams palydovų tinklams.

JAV Atstovų Rūmų žvalgybos komiteto pirmininkas kongresmenas Mike‘as Turneris tada paragino tuometinę prezidento Joe Bideno administraciją išslaptinti informaciją, kurią jis apibūdino kaip „rimtą grėsmę nacionaliniam saugumui“.