Psichologai atskleidė, kada žmogaus smegenys pasiekia savo piką

Nors daugelis jaunystę laiko savo aukso amžiumi, naujas tyrimas gali sugriauti šį įsitikinimą. Vakarų Australijos universiteto psichologai nustatė, kad mūsų smegenys dažnai pasiekia aukščiausią savo pažinimo ir emocinį lygį ne dvidešimties, o 55–60 metų amžiaus. Tai reiškia, kad vidurio amžiaus žmonės gali būti neprilygstami sprendžiant sudėtingas problemas ir vadovaujant – tuo metu, kai daugelis galvoja, kad „geriausias laikas“ jau praeityje.

Skirtingi laikai – skirtingos galimybės

Daug tyrimų rodo, kad žmogus savo fizinio pajėgumo piką pasiekiam maždaug nuo dvidešimtmečio vidurio iki ankstyvojo trisdešimtmečio. 

Tuo tarpu „grynosios“ pažinimo arba intelekto galimybės – gebėjimas greitai mąstyti, prisiminti faktus ir apdoroti informaciją – dažniausiai pradeda mažėti jau nuo 25 metų amžiaus. 

Šis modelis atsispindi realiame pasaulyje: įprastai sportininkai karjeros piką pasiekia iki 30 metų, matematikai svarbiausius atradimus pateikia dažniausiai iki 35-erių, o šachmatų čempionai retai išlieka geriausi po 40-ies.

Tačiau pažvelgus į kitas proto ir psichikos savybes, kurios priklauso ne tik nuo mąstymo greičio ar fizinės jėgos, atsiskleidžia visai kita istorija. 

Vakarų Australijos universiteto mokslininkai ištyrė 16 savybių, įskaitant pagrindinius pažinimo gebėjimus – mąstymą, atminties talpą, informacijos apdorojimo greitį, žinias ir emocinį intelektą – bei „didžiuosius penkis“ asmenybės bruožus: ekstraversiją, emocinį stabilumą, sąžiningumą, atvirumą naujai patirčiai ir palankumą kitiems.

Jų rezultatai atskleidė, kad nors kai kurie proto gebėjimai silpnėja ankstyvame amžiuje, kiti – ypač susiję su patirtimi ir emocine branda – savo aukščiausią lygį pasiekia kur kas vėliau. 

Pavyzdžiui, žmonių sąžiningumas dažnai pasiekia piką apie 65 metus, o emocinis stabilumas – apie 75 metus. 

Mažiau aptariamos dimensijos, tokios kaip moralinis mąstymas (gebėjimas spręsti, kas teisinga ir neteisinga), taip pat stiprėja vyresniame amžiuje. 

Net gebėjimas atsispirti pažinimo šališkumams – mąstymo šablonams, kurie gali skatinti neracionalius ar netikslus sprendimus – tobulėja iki 70–80 metų.

Apjungus visų 16 dimensijų amžiaus kaitos trajektorijas į bendrą svorinį indeksą, paaiškėjo įdomus modelis: bendras psichologinis funkcionavimas pasiekia piką tarp 55 ir 60 metų, o nuo maždaug 65 metų pradeda lėtai mažėti. 

Po 75 metų šis nuosmukis tampa ryškesnis, rodydamas, kad vėlesniame amžiuje funkcionalumo kritimas gali pagreitėti.

Ne viskas priklauso nuo amžiaus

Šio tyrimo rezultatai paaiškina, kodėl daugelis svarbiausių vadovų versle, politikoje ir viešajame gyvenime dažnai būna penkiasdešimties–šešiasdešimties metų amžiaus.

Nors kai kurie gebėjimai su amžiumi silpnėja, jie subalansuojami kitų savybių stiprėjimu. Kartu šios stiprybės leidžia priimti apgalvotus sprendimus – o tai ypač vertinama aukščiausiose pozicijose.

Be to, tyrimai taip pat rodo, kad žmonių gebėjimai labai skiriasi pagal jų patirtį. Kai kurie vyresnio amžiaus žmonės greičiau praranda „greitą“ mąstymą ar stiprią atmintį, o kiti šiuos gebėjimus išlaiko gerokai vėlesniame amžiuje. Tai reiškia, kad vien amžius negali lemti bendro kognityvinio funkcionavimo – vertinimai turėtų remtis tikraisiais gebėjimais ir savybėmis, o ne amžiaus prielaidomis.

Istorija pilna žmonių, kurie savo didžiausius proveržius pasiekė viduryje ar net pabaigoje gyvenimo. 

Pavyzdžiui, Charlesas Darwinas paskelbė „Rūšių kilmę“ būdamas 50 metų, Ludwigas van Beethovenas, būdamas 53 metų ir visiškai kurčias, premjerą surengė savo Devintajai simfonijai, o Lisa Su, dabar 55 metų, vedė Advanced Micro Devices per vieną dramatiškiausių techninių pertvarkymų pramonėje.