Proveržis Alzheimerio ligos gydyme – mokslininkai rado būdą „išvalyti“ jos daleles smegenyse

Mokslininkai atrado tai, kas gali būti proveržis gydant Alzheimerio ligą. Inovatyviu būdu pasitelkdami nanotechnologiją, tyrėjai sėkmingai pašalino ligos požymius iš pelių smegenų. Nors tyrimų su žmonėmis greičiausiai dar reikės palaukti, tai žada unikalias gydymo galimybes ateityje.

Pakeitė požiūrį

Ispanijos ir Kinijos mokslininkai praneša, kad specialiai pritaikytas nanodaleles panaudojo pelių smegenyse susikaupusiam pagrindiniam su Alzheimerio liga susijusiam toksinui pašalinti. Vos po trijų injekcijų su nanodalelėmis buvo pastebėta, kad vienas svarbiausių baltymų, amyloid‑β, buvo „išvalytas“.

Anot tyrėjų, šis baltymas atlieka vieną svarbių vaidmenų Alzheimerio ligos progresavime, o jis kauptis smegenyse gali pradėti ir prieš dešimtmetį iki realių šios ligos simptomų atsiradimo.

Iki šiol nanodalelės įprastai buvo naudojamos kaip terapinių molekulių nešėjai, tačiau šįkart mokslininkų komanda jas panaudojo kaip atskirtas bioaktyvias medžiagas, pavadintas „supramolekuliniais vaistais“.

Tokiu būdu jiems ir pavyko atkurti kraujo ir smegenų barjerą, apsaugantį smegenis nuo toksinų. Injekcijos paskatino, kad dėl sutrikusių funkcijų susikaupęs baltymas būtų „perneštas“ iš smegenų ir galiausiai su kraujotaka pašalintas iš organizmo.

Eksperimentus atliko kelis mėnesius

Mokslininkai pelių tyrimus atliko kelis mėnesius ir nuolat stebėjo jų atminties silpnėjimo pokyčius po „supramolekulinių vaistų“ suleidimo. Vienas iš pavyzdžių – 12 mėnesių amžiaus pelė, atitinkanti 60-ečio žmogaus amžių, buvo stebėta pusę metų. Po to, kai pelei jau buvo 18 mėnesių (atitinka 90 metų žmogaus amžių) Alzheimerio ligos požymių rasta nebebuvo.

„Vos po 1 valandos po injekcijos pastebėjome, kad 50-60 proc. sumažėjo amyloid‑β baltymo kiekis smegenyse“, – teigė pagrindinis tyrimo autorius Junyang Chen paskelbtame pranešime.  

Pasak mokslininkų, toks novatoriškas gydymo modelis siūlo didžiulę perspektyvą ateityje kuriant veiksmingas klinikines priemones žmonėms ir sprendžiant kraujotakos iššūkius, būdingus Alzheimerio ligai.

Nepaisant įspūdingų perspektyvų, mokslininkai pripažįsta, kad iki bandymų su žmonėmis yra dar toli. Visų pirma, dar reikia užtikrinti, kad ši technologija iš tiesų būtų saugi ir veiksminga žmonėms, nes jų smegenų struktūra yra daug sudėtingesnė nei žmonių. Be to, dar reikia atlikti ir daugiau su kraujo ir smegenų sukuriamu barjeru susijusių tyrimų, kad šie padėtų iki galo suprasti jų veikimo logiką Alzheimerio ligos kontekste.

Dar viena perspektyvi priemonė šios ligos gydymo procese yra dirbtinis intelektas. Kviečiame skaityti: Dirbtinis intelektas 78,5 proc. tikslumu prognozuoja Alzheimerio ligos progresavimą