Prancūzija svarsto 10 tūkst. karių dislokavimą Ukrainoje

Užsienio žiniasklaida praneša, kad Vakarų sąjungininkai aktyviai derasi dėl naujų saugumo perspektyvų iš Europos. Jos turėtų užtikrinti ilgalaikes garantijas Kyjivui. Naujausiose diskusijose matyti, kad tam pasiekti Prancūzija su sąjungininkais svarsto dislokuoti iki 10 tūkst. karių.

Atskleidė tolesnius planus

Uždarame susitikime Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kartu su partijos nariais diskutavo apie dviejų brigadų dislokavimą Ukrainoje. Tai būtų dalis daugianacionalinių pajėgų, kurios po karo turėtų tapti vadinamųjų „atgrasymo pajėgų“ pagrindu. Šias priemones įgyvendinti turės Europos valstybės.

Neoficialiais duomenimis, E. Macronas kartu su Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministru Sebiastienu Lecornu sutarė dėl prioriteto įtraukti šias diskusijas į parlamentą. Pokalbio metu buvo tartasi, kad debatai su balsavimu ar be jo, turėtų įvykti per dvi ar tris savaites.

Tuo tarpu viena iš Prancūzijos partijos lyderių Mathilde Panot įvardijo, kad dviejų brigadų dislokavimas apims kiek mažiau nei 10 tūkst. karių britų-prancūzų kontingente. Jie pasidalins maždaug per pusę.

Paliko toliau spėlioti

Kol kas neaišku ar šiame plane bus įtrauktos kitos šalys ir svarstomas jų dalyvavimas. Paskelbtas skaičius yra mažesnis, nei karių skaičius šiandien dislokuotas Europos rytiniame flange, įskaitant Baltijos šalis ir Lenkiją.

Visgi Jungtinės Karalystės brigadose įprastai būna iki 3 tūkst. karių, todėl tai greičiausiai būtų sustiprintos pajėgos. Kita vertus, Prancūzijoje ji įprastai viršija 6 tūkst.

Neaišku ir kokios bus ginklų pajėgos. Ekspertai mano, jog labiausiai tikėtina, kad brigados būtų formuojamos ne kaip sunkiosios tankų pajėgos, o kaip mechanizuotosios arba lengvosios.

Tai lemia riboti tiek Prancūzijos, tiek Jungtinės Karalystės turimi tankų ištekliai. Šarvuotų dalinių dislokavimas reikalaus pernelyg sudėtingų sprendimų. Tuo tarpu mechanizuotos pajėgos leidžia užtikrinti ir nuolatos palaikyti pakankamą kovinį pajėgumą.

Pildo pažadus

Prancūzija su kitomis Europos valstybės įgyvendina „Norinčiųjų koalicijos“ pažadus Ukrainai, teikiant visapusišką paramą ir užtikrinant ilgalaikes perspektyvas. Ši parama apima ginkluotės tiekimą, logistinę pagalbą, kariuomenės rengimą, oro erdvės apsaugą ir jūrų saugumo stiprinimą.

Visgi, panašu, kad aktyviau kalbama ir apie karių dislokavimą. Tačiau kol kas tai išlieka tik dar viename diskusijų lygmenyje.

Nepaisant to, yra dar nemažai iššūkių, kurie kyla ne tik Europos viduje, ieškant aiškios pozicijos ir nuoseklaus koordinavimo. Taip pat ir Rusijos reakcijos, kuri gali sudaryti ir tam tikras prielaidas sprendimų priėmimui.

Apie šiuos planus pranešė prancūzų leidinys „Les Echos“.