Praėjusią savaitę Lietuvoje – didžiausias elektros vartojimas nuo 2024 m. sausio, kaina augo 23 procentais

Dėl šaltų orų Lietuvoje praėjusią savaitę suvartotas didžiausias elektros energijos kiekis per 23 mėnesius. Be to, reikšmingai mažėjo vėjo elektrinių gamyba bei tęsėsi remontai Latvijos ir Lietuvos šiluminėse elektrinėse. Tai lėmė sumažėjusią elektros pasiūlą ir vidutinės elektros kainos augimą 23 procentais.

Lapkričio 24 – 31 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje padidėjo 23 procentais, nuo 116 Eur / MWh iki 143 Eur / MWh. Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje – 123 Eur / MWh.

„Praėjusią savaitę didelę įtaką elektros kainų augimui turėjo reikšmingai išaugęs elektros vartojimas ir mažėjusi vėjo elektrinių generacija. Per savaitę Lietuvoje suvartota apie 286 GWh elektros energijos – to nebuvo nuo 2024 m. sausio. Kiek neįprasta matyti tokį didelį vartojimo rodiklį jau lapkritį. Tačiau tai galima paaiškinti vis dažniau šildymui naudojama elektros energija ir šaltais orais. Tikėtina, kad šalčiausiais šios žiemos laikotarpiais bus pasiektos naujos elektros vartojimo aukštumos. Taip pat praėjusią savaitę elektros kainai įtaką darė užsitęsę Rygos kombinuoto ciklo pirmojo bloko remonto darbai ir Elektrėnų komplekso 9 bloko planinis remontas“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 8 proc. nuo 264 GWh iki 286 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 47 proc. elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 135 GWh elektros energijos – 17 proc. mažiau, nei prieš savaitę, kai generacija siekė 163 GWh.

SUSIJĘS STRAIPSNIS: Kas išrado elektrą? 6 mokslininkai, kuriems turime būti dėkingi

Vėjo elektrinės gamino daugiauiai elektros

Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos gamino vėjo elektrinės. Jų gamyba mažėjo 42 proc. nuo 109 GWh iki 63 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių jėgainių gamyba išaugo 65 proc. nuo 23 GWh iki 38 GWh. Hidroelektrinės pagamino 18 GWh, o kitos elektrinės gamino 15 GWh. Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 47 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės jėgainės – 28 proc., hidroelektrinės – 13 proc., o kitos elektrinės – 12 procentų.

Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 53 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Bendras importo kiekis augo 19 proc. nuo 144 GWh iki 171 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 59 proc. iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, iš Latvijos 36 proc., o likę 5 proc. iš Lenkijos.

Praėjusią savaitę eksporto srautai iš Lietuvos mažėjo 34 proc. nuo 25 GWh iki 17 GWh. 90 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Lenkiją, o likę 10 proc. į Švediją.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 49 proc. Lenkijos kryptimi ir 33 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 1 proc. Švedijos kryptimi ir 85 proc. Lietuvos kryptimi.

* Pastabos: 

1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be Kruonio HAE užkrovimui suvartotos elektros energijos. 

2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija. 

3. „Litgrid“ savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei suvartojimo ir generacijos preliminarių faktinių duomenų pokyčiai. Šie operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų.